Lietuvos Krišnos sąmonės Bendrija

Aistringa meilė Absoliutui

Vartotojo vertinimas: / 1
BlogiausiasGeriausias 

Kartą, nakties tamsoje, kai vyro nebuvo namie, jauna moteris išbėgo susitikti su savo mylimuoju. Bėgdama tamsoje ir apakinta savo meilės, ji netyčia užkliuvo už išminčiaus, panirusio į meditaciją. Suerzintas išminčius pasmerkė moterį už jos ištvirkimą ir neapdairumą.

Susitikusi su savo mylimuoju, moteris grįžo namo tuo pačiu keliu, nuraminusi savo meilės aistrą ir todėl geriau suvokdama aplinką. Sutikusi išminčių, ji pasisveikino tradiciniu „namaskāra“. Priblokštas jos įžūlumo išminčius pasmerkė ją už nutrauktą meditaciją, ir jos pasirinktą amoralumo kelią. Kaip įprasta tokiais atvejais, ji neigė visus kaltinimus, tuo pat metu smalsaudama, kuriuo metu ji nutraukė jo meditaciją.  Kai išminčius papasakojo jai apie smulkmenas, ji nuoširdžiai prisipažino, kad nieko panašaus neprisimena. Tą naktį apstulbintas išminčius sužinojo šį bei tą apie meditaciją.

Ši istorija nesiekia šlovinti amoralumo. Tačiau ji pasakoja apie aistringos nesantuokinės meilės intensyvumą. Ši ne savo vyrą mylinti moteris mintimis taip paniro į būsimą susitikimą, jog prarado bet kokį aplinkos suvokimą. Iš kitos pusės, išminčiaus, užsiimančio tradicine meditacija, praktika buvo sutrikdyta nesunkiai. Tad galimybės aistringos meilės pagalba sutelkti savo sąmonę yra beribės. Jeigu tik galėtume Absoliutą padaryti savo aistringos meilės objektu, be abejonės tai būtų aukščiausia meditacijos forma. Tai yra įmanoma, kai Absoliutas suvokiamas kaip Kṛṣṇa, rasos saugykla. Vis dėlto norint pamilti Jį aistringai reikia išmokti gyventi sąmonės, o ne materijos pasaulyje. Kad pamilti Param Brahmaną, Śrī Kṛṣṇą, reikia atrasti Brahmaną savyje, sieloje. Būdą pasiekti tai Rūpa Gosvāmis vadino rāgānuga-sādhana-bhakti.

Iš Tripurari Svamio knygos "Aesthetic Vedanta"