Joga
Ryšys su Absoliutu
Populiari šių dienų filosofija teigia: "viskas yra reliatyvu, kas gerai tau, tas nebūtinai gerai man (ir atvirkščiai). Todėl niekas neturi teisės man nurodinėti
ką daryti, nes nėra jokių absoliučių tiesų. Viskas yra reliatyvu."
Tačiau ši iš pirmo žvilgsnio patraukli filosofija turi rimtų trūkumų. Teiginys "Viskas
yra reliatyvu" yra absoliutus teiginys. Kaip tada galima teigti, kad viskas yra
reliatyvu?
Viena vertus, gerai, kad žmonės abejoja tokiais dalykais kaip "absoliuti tiesa".
Pasaulyje daug kraujo buvo ir tebėra liejama "absoliučios tiesos" vardu.
Tačiau šie dalykai dažnai ne tik neturi nieko bendro, bet yra visiška priešingybė
Absoliučiai Tiesai.
Tai greičiau ne Absoliuti Tiesa, o Absoliutistinė Netiesa.
Žodis "absoliutas" kilęs iš lotyniško žodžio absolutum (tai yra būtasis laikas žodžiui
absolvere t.y. išlaisvinti). Taigi "absoliutas" reiškia "laisvas, nesąlygotas".
Vadinasi, Absoliutas nepriklauso nuo nieko, kas yra reliatyvu. Priešingai: viskas,
kas reliatyvu, priklauso nuo Absoliutaus.
Absoliuto teigimas - tai plačios pažiūros, visko aprėpimas, tačiau absoliutizmo
teigimas - tai siauras, sektantiškas, atmetantis požiūris. Todėl tos religijos ar
filosofijos, kurios teigia esančios vienintelės teisingos, teigia ne Absoliutą,
bet savo absoliutizmą, kadangi jos atmeta kitus. Tokie mokymai kuria susiskaldymą
ir neapykantą tarp žmonių. Todėl be galo svarbu yra iš tikrųjų suvokti kas tai yra
Absoliuti Tiesa.
Vedos Absoliučią Tiesą apibrėžia kaip Dievą, Aukščiausią Asmenį. Tačiau kadangi
Absoliutas yra viską apimantis, jis apima tiek asmenišką, tiek ir beasmenį Dievą,
todėl kad Dievas yra tobulas.
Dievas nėra vien tik abstrakti, simbolinė energija, Jis taip pat yra Asmuo.
Kaip buvo aptarta straipsnyje "Absoliuti Tiesa", asmeninis Dievo aspektas yra aukščiausias,
kadangi iš beasmenio šaltinio negali atsirasti nieko asmeniško. Tačiau kadangi pasaulyje
pilna jaučiančių būtybių, vadinasi Dievas taip pat yra jaučianti, asmeniška Būtybė.
Tačiau Dievas yra unikali, vienintelė, neribota, absoliuti (t.y. viską apimanti)
asmenybė. Sanskrito kalba šis Aukščiausias, Asmeninis Dievo aspektas vadinasi Krišna
(kas reiškia: visų patraukliausias).
Krišna, arba Višnu yra Dievo, visų visatų Kūrėjo
vardai. Kadangi pagal savo apibrėžimą viskas, kas reliatyvu, yra susiję su Absoliutu,
tobulumas reikškia šio absoliutaus ryšio (ir priklausomybės) suvokimą, o netobulumas,
arba iliuzija (maja) - šio ryšio ignoravimą, laikymą savęs nepriklausomu nuo Absoliuto.
Tik santykyje su Absoliutu reliatyvūs dalykai gali turėti
tikrą prasmę ir tikslą.
Šis santykis tarp reliatyvaus ir Absolitaus yra vadinamas kitu plačiai žinomu Sanskrito
žodžiu, kuris tuo pačiu yra labiausiai nesuprastas: joga.
Žodis joga reiškia "ryšys, jungtis". Lietuviški žodžiai "jungtis", "jungimąsis",
"susijungti" yra tos pačios šaknies, kaip ir žodis "joga". Šis etimologinis ryšys
labai gerai pailiustruoja tikrąją žodžio "joga" prasmę - t.y. jungtis, ryšys su
Absoliutu.
Visiems gerai žinomas lotyniškas žodis "religija" yra
sinonimas sanskrito žodžiui
"joga". Šie žodžiai turi ne tik bendrą prasmę, bet ir likimą, kadangi "religija"
taip pat yra labiausiai paplitęs ir labiausiai nesuprastas iš lotyniškų žodžių.
Žodis religare reiškia "vėl susijungti", atstatyti prarastą ryšį su Dievu.
Žodžiai "religija" ir "joga" iš esmės yra sinonimai, nes jie abu reiškia tą patį:
ryšį tarp dalelės ir Visumos, tarp begalinai mažo ir Begalinio, tarp gyvosios esybės
ir Dievo. Šis ryšys yra
amžinas, tačiau turėdamos laisvą valią, gyvosios esybės
materialiame pasaulyje nutarė atsisakyti šio ryšio ir pakeisti jį kažkuo kitu. Todėl
kiekvienas galvoja, kad viskas yra svarbiau už Dievą. Materialiame pasaulyje kiekvienas yra egocentriškas.
Mūsų ryšys su Absoliutu jau egzistuoja, nes jis yra amžinas. Mums tereikia šį ryšį tik atrasti, t.y. atidengti, pašalinti jį dengiančias kliūtis. Šios kliūtys nėra kokie nors išoriniai faktoriai, tai yra egocentriniai mūsų sąmonės apribojimai. Jogos (religijos) procesas yra mūsų sąmonės atradimas ir jos horizontų plėtimas, tol kol mes pamatome savęs ir visa ko šaltinį - Aukščiausiąjį Dievo Asmenį. Kadangi žmonės yra skirtingi, todėl skirtingi ir jogos procesai. Jogos procesus galima palyginti su laiptais, turinčiais daug laiptelių.
Yra trys pagrindinės jogos kategorijos: karma joga, gjana joga ir bhakti joga.
Karma joga yra veiksmo joga. Pagrindinė karma jogos idėja yra būti aktyviu.
Kita vertus, pagrindinė gjana jogos (t.y. žinojimo jogos) idėja yra tapti pasyviu.
Abi šios jogos pasiekia savo tobulumą susijungusios bhakti jogoje, t.y. meilės ir
atsidavimo jogoje, kada atsisakoma egocentrinės veiklos ir veikiama tarnaujant Dievui.
< Ankstesnis |
---|
Atnaujinta (Pirmadienis, 09 Spalis 2006 20:31)