Vedāntos mokyklos bando atsakyti į šiuos klausimus tarp daugelio kitų:

·         Kaip paaiškinti vienos būties mąstomą vienovę ir stebimą įvairovę?

·         Kodėl apie Būtį negalima mąstyti be prieštaravimų?

·         Kur glūdi prieštaravimų priežastis – pačioje Būtyje ar mumyse? Kokia ontologinė šių prieštaravimų prigimtis?

·         Ar įmanoma šiuos prieštaravimus įveikti? Tai yra, ar įmanoma tinkamai pažinti Realybę?

·         Kas mumyse ar anapus mūsų tokį pažinimą padaro įmanomu (arba neįmanomu)?

Saṅkhya ir vaiśeṣika šių problemų nesprendžia, nes jos nepripažįsta būties vienovės, o savo mokymą pradeda nuo pliuralizmo ir dualizmo. Vedānta gi prasideda nuo Būties vienovės ir įvairovę priversta aiškinti remdamasi vienove.

Todėl Vedāntos mokyklos visus klausimus sugrupuoja į šias temas:

1)      Kas egzistuoja? Taip bandoma bendrais bruožais apibūdinti egzistencinius ryšius.

2)      Kaip įmanoma tokia būtis? Taip bandoma nagrinėti Būties santykį su individu ir atrasti ontologinį pagrindą galimybei (arba negalimybei) Būtį pažinti.