Visa tai apie Krišną!!! – JM Sacinandana svamio paskutiniai žodžiai Govardhano susitikime 2011. Santrauka

Aš norėčiau, kad jūs giliai pamąstytumėte apie esminį dalyką. Šį rytą klausiau Šrila Prabhupados paskaitos, kuri buvo labai svarbi mano gyvenimui ir mintims. Prabhupada kalbėjo Los Andžele, matyt viešoje paskaitoje ir pradėjo nuo labai įdomaus dalyko. Vienas žmogus jo paklausė, kodėl nepavadinus šios bendrijos Tarptautine Dievo sąmonės  bendrija Amerikoje? Šrila Prabhupada pagalvojo ir atsakė, kad Krišna geriausiai tinka ir geriausiai apibūdina Dievą. Krišna Vrindavane yra pats patraukliausias. Taigi Šrila Prabhupada baigė taip: „Ne, tai Krišnos sąmonės bendrija, ne Dievo sąmonės.“

Noriu jus paprovokuoti tokiu klausimu: Kiek jūs turite potraukio Krišnos asmens formai Vrindavane? Šiandien, kai mes paskaitoje sakome: „Krišna turi raudonas kaip bimbos vaisius lūpas...“  publika pažiūri į tave su šypsena ir klausimu: ar tai tinkama tema. Kiti netgi pradeda galvoti, kad, kalbėdamas apie tai, tu turi seksualinių sutrikimų. Mūsų judėjimas kažkaip užmigo, eidamas link Krišnos. Bet jei jūs norite pasiekti Krišną jūs turite patraukti savo protą link Krišnos, jo vardo, jo žemės, Jamunos upės...

Mano brangūs atsidavę, jūs turite suprasti: jūs turite užpildyti savo protus Krišna. Ir tai nėra kažkoks antraeilis ar trečiaeilis dalykas, tai yra svarbiausia. Šrila Prabhupada skubėjo išversti Šrimad Bhagavatam, nes sakė, kad gali ir neišgyventi taip ilgai ir nesuspėti išversti visos. Todėl davė 10-tą giesmę mums knygos „Krišna Aukščiausias Dievo asmuo“ pavidalu. Jis pažeidė pagrindines rašymo taisykles ir peršoko tiesiai į pagrindinę istoriją! Nors tai tiesa, kad pirmos devynios giesmės mus paruošia klausytis Krišna katha, tai parodo, kaip svarbu yra įskiepyti Krišną į mūsų kvailus protus.

Aš norėčiau sustabdyti žmones gatvėje, norėčiau netikėtai įsiveržti į atsidavusiųjų namus, užšokti ant stalo ir rėkti: “Prabhu! Visa tai apie Krišną! Krišną! Krišną! Vrindavano Krišną!”, ir pabėgti. Jie yra labai protingi atsidavę, jie supras ką turėjau omeny. Mūsų judėjimas nėra skirtas įtvirtinti filosofinius Dievo egzistavimo principus. Visa tai dėl Krišnos, Vrindavano piemenuko.

Brangūs bhaktai, koncentruokitės į Krišną, kitaip bus kaip tai senai moteriškei...

Kartą gyveno sena moteriškė, kuri verkdavo klausydama kiekvienos Ramajanos paskaitos. Po kelių dienų jausdamasis pamalonintas paskaitovas paklausė jos: „Kodėl tu tiek daug verki? Koks aspektas tave taip sujaudina?“. Ji atsakė: „Aš turėjau ožį, kuris prieš aštuonias dienas mirė, ir kai pažiūriu į jus, negaliu jo pamiršti, nes jūsų barzda visiškai tokia pat kaip jo.“ Brangūs bhaktai, dažnai mes esame panašioje „ožio sąmonėje“. Mes klausomės, bet negirdime. Mes žiūrime, bet neatpažįstame. Kitais žodžiais tariant: mes pamirštame esmę. Šis visas procesas tam, kad mylėtume Krišną, kad grąžintume Jį į savo širdis. Jei mes to nesuprasime, mes prisijungsime prie tarptautinės visatos dvasinių nevykėlių bendrijos.

Kas mums gali padėti? Krišnos žemė – Vrindavanas, Jamuna... Kai Krišna groja fleita, upės sustoja, nes taip smarkiai nori apglėbti Krišnos lotosines pėdas, tačiau negali. Jos pasislenka arčiau kranto, tačiau Krišna būna vis šiek tiek tolėliau... Jos galvoja: „Mes esam ribotos, nes negalim pasiekti Krišnos. Kas mums gali padėti?“. Tada jos prisimena vėją: „Vėjas nuolat myluoja Krišną ir išnešioja jo kvapą“. Taigi, jos meldžiasi vėjui, o vėjas paima dulkes nuo Krišnos ir pučia jas į upes. Įsivaizduokite, kokios jos buvo dėkingos! Kaip ir upės, mes galime pasiekti Krišną per jo bhaktus.

Jeigu mes norime augti Krišnos sąmonėje, turime žinoti, į ką galime kreiptis pagalbos, kitaip liksime sustabarėję savo sąmonėje. Indijoje sakoma: „Lengviau pereiti Himalajus, nei pakeisti žmogaus charakterį“. Badrinathe aš bandžiau eiti Himalajais, kad galėčiau pasiruošti šiam pokalbiui – mano pečiai vis dar skauda.

Taip, mes turime eiti pas bhaktus, kur gautume pagalbos. Mes turime tarnauti bhaktams, kurie yra čia, ir kurti meile grindžiamas bendruomenes, tada Krišna bus patenkintas. Mes taip pat turime skaityti Krišnos knygą, turime skaityti apie Krišną, kurį mums „Bhagavatam“ apibūdina pačios gopės, ir turime skaityti knygas, tokias kaip „Manah-šikša“ ir sumalti savo ego jose. Mes turime susisiekti su Krišna.

Jei Govardhano seminaras padėjo jums tai įsisąmoninti, jei padėjo nors truputį labiau norėti skaityti apie Krišną, tai reiškia jis buvo sėkmingas. Jei jūs supratote, kad vis dar yra vietos, kur šiame gyvenime tobulėti, tai taip pat yra sėkminga.

Dabar aš noriu šiek tiek sumažinti mano kalbos intensyvumą kreipdamasis į jus: „Man brangūs bhaktai, pokalbiai apie Krišną jus jau pažymėjo, neišmeskite šių ženklų iš savo protų, kai sugrįšite. Neprikimškite ten vėl visokių kitų dalykų, neprikimškite visokių savo rūpesčių. Ir prašau, grįžkite į Govardhaną. Prašau, grįžkite kitais metais vėl ir vėl ir įkvėpkite kitus. Tai ne tik geografinis taškas, tai vieta, kur meilė Krišnai yra labiausiai prieinama.

Nepasilikite amžinais neofitais Krišnos sąmonėje, atsiminkite Krišną ir niekada jo nepamirškite. Kalbėkite apie Krišną su kitais.

Galiausiai noriu jums padėkoti ir atsiprašyti už savo „pamoksliškumą“, kartais tai erzina. Aš kartais jaučiu, kad turiu pasakyti svarbius dalykus, kad palikti įspūdį jūsų protuose, bet savo širdyje aš tikrai žinau, kad jūs visi esate geresni už mane. Prieš išvykstant, prašau dabar atsigręžkite į Govardhaną ir kreipkitės į jį maldomis.

Šrila Vishwanatha Čakravarti Thakuro „Sārārtha Darśinī“ komentaras „Śrīmad Bhāgavatam“ 10.9.18

Jašoda norėjo pamokyti savo sūnų. Dėl savo atkaklumo ji nenorėjo atsisakyti minties surišti Viešpatį. Varžybose tarp Krišnos ir jo atsidavusio galiausiai laimi atsidavusiojo atkaklumas. Matydamas motinos Jašodos triūsą, Viešpats Krišna kupinas malonės atsisakė savo užsispyrimo ir leidosi būti surišamas. Krišnos malonė, kuri, kaip karalienė tarp visų kitų Krišnos galių, nustelbia jas visas, ištirpdo Viešpaties širdį ir paverčia ją minkšta tarsi sviestas. Krišnos malonės galios pasirodymas privertė jo satya-sankalpa-śakti -  transcendentinio ryžto energiją, ir vibhu-śakti, prabangos ir didybės energiją, akimirksniu pranykti.  Dviejų pirštų atstumą užpildė atsidavusiojo pastangos (pariśrama) ir Viešpaties nepriežastinė malonė  (kṛṣṇa-kṛpa). Bhakta-niṣṭha – tvirtas atsidavusiojo pasiryžimas, parodytas nenuilstančiomis pastangomis garbinant Viešpatį, ir sva-niṣṭha – Viešpaties nuolatinis pasiryžimas suteikti malonę, regint atsidavusiojo triūsą ir nuovargį – tai priežastys, leidusios surišti patį  Krišną.  Jei nebūtų buvę šių dviejų dalykų, virvė ir būtų likusi dviem pirštais per trumpa. Bet, kai kartu apsireiškia bhakta-niṣṭha ir sva-niṣṭha, Viešpatį galima surišti. Šiame žaidime Krišna parodė Jašodai, o kartu ir visam pasauliui, kad tik meilė gali surišti Viešpatį.

Iš sanskrito vertė Bhanu Svamis.

Ištrauka iš Giriraj Svamio paskaitos per Nrisimha Čaturdaši, 2011.05.16, New Dvaraka.

"Jei matome ką nors rodantį blogas savybes arba žemus polinkius, mes turėtume manyti, kad šis žmogus negavo Vaišnavų malonės - štai kodėl jis yra toks. Jei kas nors iš Vaišnavų būtų jam gailestingas, tada jis galėtų pasikeisti. Taigi, mes nekaltiname kitų dėl jų padėties - materialiame pasaulyje kiekvienas yra sąlygotas. Bet mes turėtume manyti, kad šiam žmogui reikia Vaišnavų malonės. Ir tada, ar aš esu tas Vaišnavas? Žinoma, nei vienas vaišnavas nemano, kad jis yra vaišnavas, bet mes turėtume galvoti, "Aš stengiuosi būti vaišnavų tarnu. Ar aš esu tas tarnas, kuris bandys suteikti šiam asmeniui bent truputį malonės, kurią aš gavau iš savo dvasinio mokytojo?" Tada nebelieka klausimo apie tai, kas negerai su tuo kitu žmogumi; liko tik klausimas apie mane - "Ar aš esu tinkamas mano dvasinio mokytojo ir guru paramparos tarnas, kad galėčiau jų malonę išplėsti ir šiam varganam žmogui?" Tokia turėtų būti mūsų kontempliacija".

Šri Šrimad Gour Govinda Svamis Maharadžas

Šriman Mahaprabhu nuomone, Šrimad Bhagavatam yra įrodymų šaltinis neturintis trūkumų, ir joje aprašyta prema-bhakti-tattva. Mes priimame Šrimad Bhagavatam su tokia nuotaika. Mes niekada neieškome bet kokios kitos literatūros. Prema-bhakti augs tik klausantis Šrimad Bhagavatam, ir tik taip jūs galėsite nugalėti nenugalimą - Krišną. Kaip Krišna nugalimas? Jį nugali tik bhakti.

Dabar tęsiasi Damodaros mėnuo. Mes kasdien giedame Dāmodarāṣṭakam. Motina Jašoda suriša Krišną. Kas kitas gali Jį surišti? Jį suriša tik meilės, prema-bhakti virvė. Motina Jašoda turi tokį atsidavimą, tokią bhakti, śuddha-vātsalya, kad ši bhakti siriša Jį. Tokia bhakti Jį nugali ir tokią bhakti galite gauti tik klausydamiesi Šrimad Bhagavatam. Galite neatlikti jokios kitos dvasinės praktikos (sādhanos), tik klausytis Šrimad Bhagavatam ir atlikti śravaṇam procesą. Parikšit Maharadžas neatliko jokios kitos sādhanos. Jis tik klausėsi Bhagavatam, iš Šukadeva Gosvamio lūpų, septynias dienas be paliovos, sutelkęs visą dėmesį, ir su visišku tikėjimu, ir taip pasiekė aukščiausią tobulumą. Toks yra dėmesingo Šrimad Bhagavatam klausymo rezultatas.

- Ištrauka iš nedatuotos paskaitos apie Šrimad Bhagavatam 1.7.25.

Mokytojas neturėtų padaryti savo mokinio priklausomo nuo jo. Mokytojo pareiga visada duoti mokiniui sparnus, kad jis galėtų skraidyti pats.

Šri Dživa Gosvamis teigia, kad žmogus, kenčiantis nuo keturių materialios egzistencijos trūkumų, t.y. netobulų juslių, pasimetimo, nedėmesingumo, ir polinkio sukčiauti, negali suprasti absoliučios tiesos be pagalbos iš aukščiau.

Tas, kuris iš tikrųjų priims šventraščių prieglobstį, nebebus pavaldus šiems keturiems trūkumams, trukdantiems pasiekti tobulų žinių. Toks "patikimas asmuo" nesusipainios tarp to, kas galiausiai yra tikra ir kas ne, todėl jis niekada nesuklys pripažindamas Dievą tikruoju savininku, o taip pat jis ar ji neapgaudinės kitų, duodamas jiems kažką kita, o ne visą tiesą. Šiuo atveju tobulumas rodo į tą asmenį, kurio atsidavimas tobulas, o ne tą, kuris nedaro jokių klaidų. Reliatyvioje plotmėje net ištobulėjusios sielos gali padaryti klaidų. Kai kurie buvo neraštingi, o garsusis Bilvamangala Thakura buvo aklas, panašu kad jo regėjimo juslė buvo ydinga, nepaisant jo tobulo žinojimo. Kai kurie norėtų mus įtikinti, kad tobulų sielų padarytos klaidos yra tam tikra lila, patikrinimas mokiniams. Tačiau toks paaiškinimas nesiremia giliu absoliučios realybės prigimties supratimu.

Panirusi į kitą realybę plotmę, transe tobula siela tai kas yra gali palaikyti už kitą. Mes stebime šį reiškinį daug kartų Čaitanjos Mahaprabhu liloje, kuris savo meilės Krišnai ekstazėje smėlio kopą Puryje kartą palaikė Govardhano kalnu. Kitas pavyzdys buvo kai jo mokinys Džagadananda klaidingai palaikė Sanatana Gosvamio šafrano spalvos turbaną Mahaprabhu drabužiais, nors šis iš tikrųjų gavo jį iš kito sanjasio. Taip pat kartą jaunystėje Hanumanas saulę palaikė vaisiumi ir bandė ją pačiupti.

Tripurari Svamis

Šrila Bhaktisidhanta Sarasvati Thakura Prabhupada

Mes turime tam tikrą nepriklausomybę, bet ši nepriklausomybė neturėtų būti naudojama taip, kad ribotų Šeimininką. Mums savo tikslams leidžiami tik tam tikri konkretūs dalykai, o Jis turi valdžią viskam. Todėl mes neturime galvoti apie Jį kaip apie Jo sukurtas būtybes. Kai Absoliutas nori kažko, mes moraliai įpareigoti pasiūlyti Jam savo paslaugas ir patenkinti Jo poreikius. Jei Jis mano, kad Jis yra vyras, visi turėtų būti Jo žmonomis. Siela turėtų vilkėti savo kūną pagal savo vyro skonį; ji turėtų puoštis taip, kad pradžiugintų savo Šeimininką.

Mums nereikia manyti, jog Dievas turėtų būti vyraujantis veiksnys, aptarnaujantis mūsų poreikius. Mes negalime viešpatauti virš Jo. Mums to daryti neleidžiama. Mes nepajėgūs to daryti. Būdami begalinai maži, mes neturime galios Jį padaryti pavaldžiu mums. Mes neturėtume manyti, kad Jis privalo būti mūsų tėvu ir tarnauti mums, kaip matome žemiškus tėvus darant nuo mūsų gyvenimo pradžios. Mes turėtume tarnauti ir garbinti Bala Krišną, vaiką Krišną, kaip jo tėvai:

"Man nereikia vartyti Vedų, man nereikia skaityti dharmašastrų ir Mahabharatos, kad sumažinčiau savo bėdas. Lai tie, kurie per daug bijo žemiškų rūpesčių, skaito Vedas, ir t.t. Aš visai nebijau tokių dalykų. Nemanau, kad pesimistiška mano proto tendencija turėtų versti mane skaityti šias knygas. Tai negyvi sprendimai. Aš noriu gyvo dalyko. Aš matau, kad Nanda, kaip tėvas, gavo pirmenybę puoselėti ir auginti vaiką Krišną nuo pat pradžių. Taigi man geriau, kad Nanda, o ne šios šastros būtų mano mokytojas."[1]

SB 10.14.34

eṣāṁ ghoṣa-nivāsinām uta bhavān kiṁ deva rāteti naś
ceto viśva-phalāt phalaṁ tvad-aparaṁ kutrāpy ayan muhyati
sad-veṣād iva pūtanāpi sa-kulā tvām eva devāpitā
yad-dhāmārtha-suhṛt-priyātma-tanaya-prāṇāśayās tvat-kṛte

Mano protas sutrinka, kai bandau galvoti apie tai, kokį atlygį išskyrus Tave galima rasti bet kur. Tu įkūniji visus palaiminimus, kuriuos suteikei šiai piemenų bendruomenei Vṛndāvane. Tu jau sugebėjai atiduoti Save Pūtanāi ir jos šeimai mainais už tai, kad ji apsimetė Tavo bhaktu. Taigi, ko Tu negalėtum duoti šiems Vṛndāvano bhaktams, kurių namai, turtai, draugai, brangieji, kūnai, vaikai, gyvenimai ir širdys pašvęstos tik Tau?

BS 5.38

śriyaḥ kāntāḥ kāntaḥ parama-puruṣaḥ kalpa-taravo
drumā bhūmiś cintāmaṇi-gaṇa-mayi toyam amṛtam
kathā gānaṁ nāṭyaṁ gamanam api vaṁśī priya-sakhi
cid-ānandaṁ jyotiḥ param api tad āsvādyam api ca

sa yatra kṣīrābdhiḥ sravati surabhībhyaś ca su-mahān
nimeṣārdhākhyo vā vrajati na hi yatrāpi samayaḥ
bhaje śvetadvīpaṁ tam aham iha golokam iti yaṁ
vidantas te santaḥ kṣiti-virala-cārāḥ katipaye

Aš garbinu šį transcendentinį sostą vardu Švetadvipa, kur mylinčios sutuoktinės - Lakšmi savo tyra nesutepta esme stengiasi su meile pasitarnauti Aukščiausiam Viešpačiui Krišnai - savo vieninteliam mylimajam; kur kiekvienas medis yra transcendentinis troškimų medis; kur dirva grįsta filosofiniu akmeniu; kur visas vanduo yra nektaras; kiekvienas žodis - daina; kiekvienas judesys yra šokis; fleita yra geriausias draugas; kur spindesys - pilnas transcendentinės palaimos, o aukščiausios dvasinės būtybės turi savo skonį ir pajėgia suteikti pasitenkinimą Jam; kur begalė karvių duoda transcendentinius pieno vandenynus; kur transcendentinio laiko egzistencija amžina, laiko, kuris visuomet yra dabartis, be praeities ir ateities ir todėl neturi sąvybės prabėgti net trumpiausią akimirką. Ši vieta žinoma kaip Goloka tik keletui realizuotų sielų šiame pasaulyje.