Nors Tarptautinė Krišnos Sąmonės Bendrija, dar žinoma kaip Harė Krišna judėjimas, yra palyginti naujas dalykas vakarų pasaulyje, jos šaknys glūdi senovės Indijoje, kur kažkada klestejo pati pažangiausia pasauliui žinoma civilizacija.
Tos epochos svarbiausi liudininkai yra Vedų raštai, užrašyti sanskrito kalba. Iš visų Vedų raštų labiausiai išsiskiria tie, kurie aprašo filosofiją ir religiją. Vedų religija yra monoteistinė, ji skelbia vieno Aukščiausiojo Dievo (sanskrite vadinamo Krišna) garbinimą, ir būtent toks religingas bei Dievo sąmonės pripildytas gyvenimo būdas užtikrino ilgalaikį Vedų kultūros klestėjimą.

Visi sprendimai priimami griežtai sekant Šrilos Prabhupados, įsteigusio GBC dar 1970-taisiais metais, nurodymais.

Vienas iš svarbesnių GBC veiklos aspektų - sudaryti specialias tyrimo grupes, kurios analizuotų Šrilos Prabhupados ir ankstesnių ačaryų knygas, ir tokiu būdu išsaugotų Krišnos Samonės filosofijos tyrumą ISKCON'e, bei apsaugotų ją nuo impersonalizmo ir voidizmo (tuštumos) [filosofijų] įtakos. GBC narių skaičius nėra pastovus ir gali keistis kiekvienais metais.

Dažnas sutiktas žmogus paklausia: "ką reikia daryti norint tapti jūsų bendruomenės nariu?" Ir paprastai mums tikrai nėra lengva atsakyti į šį klausimą, kadangi kone kiekvienas žmogus, tikintis Krišna, gali laikyti save mūsų bendruomenės nariu. Tačiau, vienaip ar kitaip tam tikros nuorodos ir reikalavimai yra pateikiami rimtai praktikuojantiems ISKCON nariams.

Pirmieji vaišnavai Lietuvoje atsirado dar apie 1979 metus. Dauguma jų iki tol domėjosi joga, budizmu. Krišnos sąmonės idėjos Lietuvą pasiekė iš Rusijos, kur jos prigijo jau nuo 1971 m., kai Šrila Prabhupada apsilankė Maskvoje, o taip pat iš tiesioginių Lietuvos kaimynų latvių, kur jau taip pat buvo krišnaitų bendruomenės. Be abejo, dėl 'geležinės užsklandos', Krišnos sąmonės literatūra Lietuvą pasiekdavo nelegaliai. KGB bet kokias religijos apraiškas vertino kaip antivalstybines, todėl jau 1981 m. prasidėjo pirmieji persekiojimai.

Tarptautinės Krišnos sąmonės Bendrijos pozicija vaikų švietimo klausimu

Tarptautinė Krišnos Sąmonės Bendrija[1] nereguliuoja, kaip individualūs nariai suteikia savo vaikams išsilavinimą. Mes tikimės iš narių paklusimo vietos įstatymams. „Bet kokiomis gyvenimo aplinkybėmis mes turime paklusti valstybės įstatymams.“[2] Įstatymų nustatytuose rėmuose kiekviena šeima individualiai nusprendžia apie savo vaikų išsilavinimą.

ISKCON‘o įkūrėjas Šrila Prabhupada nedviprasmiškai skatino plėtoti pradines ir vidurines mokyklas, kuriose mokytojai - Krišnos sekėjai - moko standartinių švietimo sistemos dalykų remdamiesi tikėjimo perspektyva[3]. Tokios mokyklos tradiciškai vadinamos gurukula. Jis taip pat pritarė tėvams, savo vaikus visų dalykų mokančius namuose. Kai šios dvi galimybės (tikėjimo mokyklos ir mokymas namuose) yra leidžiamos ar remiamos pagal įstatymus, ISKCON‘o nariai  teikia pirmenybę joms. Net ir ten, kur tokios galimybės egzistuoja, šeimos turi laisvę nuspręsti savo vaikus mokyti valstybinėse ar privačiose mokyklose, ir daugelis  nusprendžia būtent šitaip. Prabhupada rašė: „Dėl vaikų siuntimo mokytis į gurukulą, tai taip pat laisvas pasirinkimas, neprivaloma.[4]

Šrilai Prabhupadai dar esant gyvam, kai kurie asmenys tapo ISKCON‘o nariais dar būdami tokio amžiaus, kai pagal įstatymus privaloma lankyti mokyklą.  Prabhupada liepė jiems likti valstybinėse mokyklose ir tuo pat metu užsiimti asmenine dvasine praktika.[5]

ISKCON‘as norėtų paraginti vyriausybes leisti ir, jei įmanoma, padėti tikėjimo mokykloms įgyti visiškai legalų statusą ir apsaugą. ISKCON'o nariai, kurie nori tokių mokyklų savo vaikams, turėtų veikti įstatymų nustatytose ribose, kad toks išsilavinimas būtų prieinamas visoms suinteresuotoms pusėms priimtinu būdu.

Saulius Domarkas
Lietuvos Krišnos sąmonės bendruomenių atstovas  ryšiams su visuomene
tel. +37067069480, e-paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai

ISKCON (Tarptautinė Krišnos sąmonės Bendrija) yra ne pelno organizacija, kurios tikslas yra skatinti žmonių visuomenės gerovę, kreipiant jos dėmesį į Dievą. Mes esame ne sektantiška bendrija, o mūsų narių tarpe yra žmonių iš krikščionių, žydų ir musulmonų, taip pat indų tikėjimų. ISKCON tikslas yra ne įkurti naują religinę sekta, bet iššaukti gyvosios esybės snaudžiančią meilę Dievui, ir tokiu būdu iš visų tikėjimų sudarytai žmonių visuomenei suteikti bendrą aiškių teistinių žinių bei praktikos platformą. ISKCON nariai gali išsaugoti savo atitinkamus religinius tikėjimus, kadangi ISKCON yra skirta sukurti visų tikinčiųjų bendro idealo aiškią, praktinę bendrą formuluotę, ir įveikti nereikalingus dogmatinius kivirčus, kurie dabar skaldo ir silpnina teistinę stovyklą. Šis bendras teizmo idealas yra išugdyti meilę Dievui.

(Laiškas Rolandui Micheneriui, Kanados Gubernatoriui. 1968 rugpjūčio 24 d.)