Mārkine Bhāgavata-dharma

Jo Dieviškoji Malonybė A. C. Bhaktivedānta Svāmi Prabhupāda Bostono uoste, 1965 rugsėjo 18 d.

Bet aš manau, kad tu turi svarbių reikalų čia, kitaip kodėl būtum atgabenęs mane į šią siaubingą vietą?

Dauguma žmonių čia yra padengti materialiomis neišmanymo ir aistros gunomis. Pasinėrę į materialų gyvenimą jie galvoja esą labai laimingi ir patenkinti, ir todėl jie neturi jokio skonio transcendentinei Vāsudevos žiniai. Aš nežinau, kaip jie sugebės suprasti ją.

āche kichu kārja taba ei anumāne

nahe keno āniben ei ugra-sthāne

Radha Damodara šventykla, Vrindavanas, 1972

Brahmačaris: Šrila Prabhupada, vienoje istorijoje Krišnos knygoje pasakojama, kaip Krišna ir Balarama nušoko nuo 88 mylių aukščio kalno? Kur randasi šis kalnas dabar?

Prabhupada: Danguje.

New York 1966 metai

Šrilos Prabhupados veiksmai buvo nuolat stebinantys ir nauji mums. Po aštuonių mėnesių asmeninės tarnystės Jam aš maniau turiu šiokį tokį suvokimą kaip elgtis ar ką sakyti Šrilai Prabhupadai tam tikroje situacijoje...
   Vieną dieną Prabhupada vyko į Indiją ir mes abu sėdom į lėktuvą. Visame lėktuve grojo klasikinė muzika. Mes ieškojome savo sėdimų vietų. Kaip visada Prabhupada atsisėdo į vietą prie lango, o aš šalia jo. Toliau grojo muzika.
   - Ar tau patinka ši muzika? - šypsodamasis paklausė Prabhupada.
Aš pažiūrėjau į Jį tuščiu žvilgsniu, "Kaip aš galiu Jam pasakyt, kad man patinka ši muzika? Aišku, ji skamba gražiai, bet čia nekartoja šventų Viešpaties vardų, čia tik instrumentų grojimas, tai negali būti Krišnos sąmonė." Baimingai spekuliuodamas, aš praradau galimybę paatvirauti su savo mylimu dvasiniu mokytoju ir nieko neatsakiau Jam.
   - Ši muzika labai graži, - maloningai pasakė Šrila Prabhupada.
   - Taip, Šrila Prabhupada, - atsakiau su palengvėjimu. - Muzika graži.
Jaučiausi kaip apgavikas, negalėjau būti nuoširdus. Aš buvau taip susikoncentravęs dėl savo atsakymo pasekmių, kad pamiršau, kad Šrila Prabhupada yra asmenybė, kuri kažką mėgsta ir kažko nemėgsta. Jis klausė muzikos ir atsiminė Krišną. Aš klausiau muzikos ir nusprendžiau, kad tai maja ir galvojau kaip atsakyti, lyg atrodyčiau Krišnos sąmonėje...

Iš JK Šrutakirti prabhu knygos apie Šrila Prabhupadą

Bahulasva das: Įvairūs žmonės ateidavo aplankyti Prabhupados, ir visi atnešdavo Prabhupadai ką nors. Taigi, ateina pirmas žmogus ir duoda Prabhupadai puikų auksinį laikrodį „Omega“, tikrą auksinį laikrodį. Prabhupada sako: “Ačiū tau labai,“ užsideda laikrodį, nusiima laikrodį, kurį turėjo ir atiduoda kažkam, kas stovi netoliese. Tada ateina kitas žmogus ir duoda Prabhupadai auksinį „Rolex“ laikrodį, kuris kainuoja mažiausiai tris su puse tūkstančio dolerių. Taigi, jis nusiima auksinį „Omegą“, atiduoda kažkam, užsideda auksinį „Rolex“ laikrodį, „Ačiū jums labai.“ Tuomet ateina kitas žmogus ir dovanoja Prabhupadai „Seiko“ laikrodį, pigiausią iš visų trijų, gal jo vertė buvo koks šimtas dolerių. Prabhupada sako: „O“, nusiima auksinį „Roleksą“, atiduoda jį kažkam, užsideda „Seiko“, „Ačiū jums labai.“ Galima buvo matyti, kad Prabhupada tiesiog priima Krišnos vardu. Nebuvo nieko panašaus į „O, geras, aš pasiliksiu šitą sau, įdėkit į mano stalčių.“ Nieko panašaus. Tiesiog „Viską, ką duodate, aš priimu Krišnos vardu.“ Tai galima buvo matyti pas Prabhupadą visą laiką. Jokių materialių prisirišimų.

Brahmačaris:
- Šrila Prabhupada, aš noriu visada sedėti prie jūsų lotoso pėdų!
Šrila Prabhupada:
- Tai bus labai sudėtinga, nes aš nuolat judu.

Brahmačaris:
- Šrila Prabhupada, vienoje istorijoje iš Krišnos knygos, sakoma, kad Balarama ir Krišna nušoko nuo kalno, kuris yra 88 mylių aukščio. Kur randasi šis kalnas?
Šrila Prabhupada:
- Danguje.

Spalis 21, 1972 Radha Damodara šventykla, Vrindavanas

 (iš pokalbio su Šrila Prabhupada 1975.2.12 Mechike)

Prabhupada: Grhastha – irgi ašramas. Jis nėra blogesnis už sanjasos ašramą. Galite priimti bet kurį jums tinkamą ašramą, tačiau ašramas yra skirtas dvasinio žinojimo puoselėjimui. Tuo ir skiriasi ašramas nuo paprasto namo. Šį pastatą vadina šventykla, o gretimą – namu. Kodėl? Pastatas juk toks pats. Tačiau šis naudojamas dvasinio žinojimo puoselėjimui, todėl ir vadinasi šventykla, nes ji skirta pažinti Dievą. Kiti namai panaudojami tik valgymui, miegui, poravimuisi ir gynybai. Todėl jie ir vadinami namais. Taigi, jei stengiatės pažinti Dievą, savo namą galite paversti šventykla. Tuomet tai – ašramas. Priešingu atveju – tai tik namas.

"Žmogaus kūnas gyvai esybei duotas tam, kad ji patirtų savo dvasinę esmę ir suvoktų, iš kokio šaltinio semtis laimės".

Iš viso to, ką po savęs paliko Śrīla Prabhupāda, jo paties nuomone, svarbiausia yra knygos. Jis yra ne kartą sakęs, kad senovės Vedų tekstų vertimas ir komentavimas yra viso jo gyvenimo prasmė. 1970 metais Śrīla Prabhupāda įkūrė "Bhaktivedanta Book Trust", kuri dabar yra stambiausia Vedų literatūros leidykla pasaulyje. Per dvidešimt penkerius gyvavimo metus jos leidžiamos knygos pasiekė milijonus skaitytojų, ir daugelis jų neabejotinai praturtino savo gyvenimą tikra dvasine patirtimi. Šis skyrelis glaustai supažindins skaitytoją su dvasinėmis tiesomis, dėstomomis jo knygose.