(Pokalbis į magnetofono juostelę užrašytas 1982 m. rugsėjo 4 die­ną, Dž. Harisono namuose, Ang­lijoje). 

MUKUNDA GOSVAMIS: Neretai save vadini „neuniformuotu" bhaktu, pasislėpusiu jogu ar „pa­sislėpusiu Krišna". Bet tavo dainos su mantros giesme supažindino milijonus žmonių. Įdomu su­žinoti, kaip su ja susidūrei pats? Kada pirmą kartą išgirdai apie Krišną? 

DŽORDŽAS HARISONAS: Tai atsitiko Indijoje. Jau 1966 metais, kai Harė Krišna judėjimas tik pasiekė Anglijos krantus, drauge su Džonu Lenonu buvome spėję įsigyti pirmąjį Prabhupados albumą „Krishna Consiousness"[1]. Dažnai jo klausė­mės ir pamėgome. Taip tuomet pirmąsyk ir išgir­dau maha-mantrą.

MUKUNDA: Drauge su Lenonu nemaža kartų klauseisi Šrylos Prabhupados albumo, ir pats ban­dei dainuoti mantrą, tačiau tada dar nepažinojai bhaktų, ar ne tiesa? Ir nepaisant to, kai Sjamasundara, Guru dasa ir aš (pirmieji harėkrišnai ameri­kiečiai, įpareigoti įkurti šventovę Londone) pirmą kartą atvykom į Angliją, tu drauge su mumis pa­sirašei nuomos sutartį pirmai mūsų šventovei Lon­dono centre, nupirkai „Manor"[2], kuris šimtams tūkstančių žmonių suteikė galimybę sužinoti apie Krišnos sąmonę, finansavai pirmąjį knygos „Krišna" leidimą, o mūsų tuomet dorai nė nepažino­jai. Ar nebuvo toks tavo pasikeitimas, tarkim „per skubus"?

Jaiva dharma 6 skyrius - Nitya dharma, kasta ir rasė

Ar jāti, arba kasta yra nitya (nekintama)?

Jāti (kasta, rūšis) yra nekintama, bet tai nurodo į gyvybės rūšį ar skirtumus tarp jų. Skirtumas tarp žmonių kastų yra nepastovus, jis yra sugalvotas pažymėti įvairias tautas, rases ir t.t. nors yra tik viena jāti žmonėms.

Kaip musulmonas gali tapti vaišnavu ir kaip vaišnavai gali bendrauti su musulmonais?

Musulmonai negali atlikti pareigų varnašrama dharmoje, nes jų gimimas diskvalifikuoja juos, bet jie gali dalyvauti bhakti praktikoje, nes visos gyvos būtybės yra kvalifikuotos praktikuoti vaiṣṇava dharmą.

Anapus varnašramos esantis žmogus turi visą teisę praktikuoti bhakti, tai skelbia visos šāstros.

Śrīmad Bhagavad-Gītā (9.32):
māṁ hi pārtha vyapāśritya ye ‘pi syuh pāpa-yonayah
striyo vaiśyās tathā śūdrās te ‘pi yānti parāṁ gatim

Skanda Purāṇa,Kāśī-khanda (21.63):
brāhmanaḥ kṣatriyo vaiśyah śūdro vā yadi vetaraḥ
viṣṇu-bhakti-samāyukto jñeyah sarvottamaś ca saḥ

Nāradīya Purāṇa.
śvapaco ‘pi mahīpāla viṣṇu-bhakto dvijādhikaḥ
viṣṇu-bhakti-vihīno yo yatiś ca śvapacādhikaḥ

Klausimas:

Penkto Šry Išopanišad teksto komentare Šryla Prabhupada perspėja, kad „...turėdami nepakankamai išmanantį vadovą, jo mokiniai nepajėgs padaryti ženklesnės pažangos kelyje į aukščiausiąjį gyvenimo tikslą. Taigi mokinys turėtų būti atidus ir dvasiniu mokytoju pasirinkti utama-adhikarį“.

Taigi, kaip tai atrodo praktiškai – pasirinkti bona fide dvasinį mokytoją? Ačarjos sako, kad reikia bent pusmetį su juo pagyventi, idant vienas kitą geriau pažintų. Mūsų laikais tai sunkiai įmanoma ir, kaip rodo gyvenimas, nepatikima. Jeigu puola tokios asmenybės, kaip Harikeša Svamis ar Satsvarupa Gosvamis, šitiek metų išlaikiusios iškiliausių asmenybių statusą, kuo tada galima pasikliauti? Berods, paskutinė netektis – Bhakti Balabha Puri Gosvamis...

Klausimas:
Bhagavad-gitos 16-tame skyriuje kalbama apie dieviškos ir demoniškos prigimties žmones. Ar praktikuoti bhakti pajėgus tik dieviškos prigimties žmonės? Ar žmogaus demonišką prigimtį lemia karma ir ar jie gali eiti dvasiniu keliu ir tapti tyrais Krišnos atsidavusiais?