Siddhi lalasa - dvasinio tobulumo ilgesys

Vartotojo vertinimas: / 0
BlogiausiasGeriausias 

(Iš Bhaktivinodos Ṭhākuros "Śaraṇāgati")

Daina 1

kabe gaura-vane, suradhunī-taṭe,
'hā rādhe hā kṛṣṇa' bole'
kāṅdiyā beḍā'bo, deho-sukha chāḍi',
nānā latā-taru-tale

śwa-paca-gṛhete, māgiyā khāibo,
pibo saraswatī-jala
puline puline, gaḍā-gaḍi dibo,
kori' kṛṣṇa-kolāhala

dhāma-bāsī jane, pranati koriyā,
māgibo kṛpāra leśa
vaiṣṇava-caraṇa- reṇu gāya mākhi',
dhori' avadhūta-veśa

gauḍa-braja-jane, bheda nā dekhibo,
hoibo baraja-bāsī
dhāmera swarūpa, sphuribe nayane,
hoibo rādhāra dāsī

1) Kada aš verkdamas vaikštinėsiu medžių ir vijoklių paunksmėje, dangiškosios Gaṇgos upės pakrantėmis, Navadvīpoje, šaukdamas: „O Rādhe! O Kṛṣṇa!", pamiršęs bet kokius kūniškus patogumus?

2) Aš maitinsiuosi prašydamas išmaldos šunėdžių namuose ir gersiu Sarasvatī upės vandenį. Ekstazėje ritinėsiuosi ant žemės prie upės kranto, garsiai šaukdamas: „Kṛṣṇa! Kṛṣṇa!“

3) Lenkdamasis šventos žemės gyventojams aš prašysiu jų malonės trupinėlio. Dulkėmis nuo Vaiṣṇavų pėdų trinsiu visą savo kūną ir dėvėsiu elgetos drabužius.

4) Aš nematysiu skirtumo tarp Vrajabhūmio ir Navadvīpos gyventojų, ir taip pavirsiu į Vrajos gyventoją.Tikroji Viešpaties buveinės prigimtis pati apsireikš mano akims ir aš tapsiu Śrīmatī Rādhārāṇės tarnaite.[1]

Daina 2

dekhite dekhite, bhulibo vā kabe,
nija-sthūla-paricoya
nayane heribo, braja-pura-śobhā,
nitya cid-ānanda-moya

bṛṣabhānu-pure, janama loibo,
yāvaṭe vivāha ha'be
braja-gopī-bhāva, hoibe swabhāva,
āno-bhāva nā rohibe

nija-siddha-deha, nija-siddha-nāma,
nija-rūpa-swa-vasana
rādhā-kṛpā-bale, lobhibo vā kabe,
kṛṣṇa-prema-prakaraṇa

jamunā-salila- āharaṇe giyā,
bujhibo yugala-rasa
prema-mugdha ho'ye, pāgalinī-prāya,
gāibo rādhāra yaśa

1) Kada vieną akimirką aš pamiršiu savo kūnišką tapatybę? Aš stebėsiu nuostabų Vrajos karalystės, kupinos amžinos dvasinės palaimos, grožį.

2) Gimsiu karaliaus Vṛṣabhānu mieste ir laikui atėjus ištekėsiu į greta esantį Yāvaṭa-grāmą. Mano būdas ir elgesys bus vien kaip piemenaitės ir aš nežinosiu kitų nuotaikų.[2]

3) Kada Rādhos malonės dėka aš gausiu savo amžiną dvasinį kūną, savo dvasinį vardą, pavidalą ir drabužius? Kada Jos malone aš būsiu inicijuota į dieviškos meilės Kṛṣṇai išraiškos technikas?[3]

4) Eidama prie Yamunos upės pasemti vandens, aš džiūgausiu, žinodama apie slaptingus skonius, kurie jungia Dieviškąją porą, Rādhą ir Kṛṣṇą. Sužavėta jų kilnios meilės aš giedosiu Śrī Rādhos šlovę kaip išprotėjusi moteris.

Daina 3

bṛṣabhānu-sutā- caraṇa-sevane,
hoibo ye pālya-dāsī
śrī-rādhāra sukha, satata sādhane,
rohibo āmi prayāsī

śrī-rādhāra sukhe, kṛṣṇaera ye sukha,
jānibo manete āmi
rādhā-pada chāḍi', śrī-kṛṣṇa-saṅgame,
kabhu nā hoibo kāmī

sakhī-gaṇa mama, parama-suhṛt,
yugala-premera guru
tad-anugā ho'ye, sevibo rādhāra,
caraṇa-kalapa-taru

rādhā-pakṣa chāḍi', ye-jana se-jana,
ye bhāve se bhāve thāke
āmi to' rādhikā- pakṣa-pātī sadā,
kabhu nāhi heri tā'ke

1) Kad galėčiau tarnauti Vṛṣabhānu dukters lotosinėms pėdoms, aš atsiduosiu vienos iš Vrajos gopių globai ir būsiu jos tarnaitė. Visuomet stengsiuosi suteikti malonumo Śrī Rādhāi.[4]

2) Širdyje žinosiu, kad Rādhos malonumas yra vienintelis Kṛṣṇos džiaugsmo šaltinis. Todėl niekuomet nenorėsiu palikti jos lotosinių pėdų, kad galėčiau džiaugtis tik Jo bendrija.[5]

3) Kalbant apie meilę, kuri jungia Rādhą ir Kṛṣṇą, sakhės yra geriausios mano draugės ir mokytojos. Sekdama jų pavyzdžiu, aš tarnausiu Rādhos lotosinėms pėdoms, kurios yra panašios į troškimus išpildančius medžius.

4) Aš visuomet šališka Rādhikos stovyklai ir todėl niekada nežiūrėsiu į tas, kurios paliko Rādhos draugiją, kas jos bebūtų ir kokie bebūtų jų siekiai.[6]

----------------------

[1] Panašiai dainavo Śrīla Narottama Dāsa Ṭhākura: śrī gauḍa-maṇḍala-bhūmi, yebā jāne cintāmaṇi, tā'r hoy braja-bhūme vāsa – kas supranta, jog gauḍa-maṇḍalos žemė yra padaryta iš transcendentinio filosofinio akmens, jis jau gyvena Vṛndāvana-dhāmoje.

[2] Panašiai dainavo Śrīla Narottama Dāsa Ṭhākura: kabe vṛṣabhānu-pure, āhirī gopera ghare, tanayā hoiyā janamibo / yāvaṭe āmāra kabe, e pāṇi grahaṇa habe, vasati koribo kabe tāy – Kada aš gimsiu kokio nors piemens dukra Vṛṣabhānu-pure? Ir kada mano ranka bus atiduota santuokoje Yāvaṭo mieste ir aš ten apsigyvensiu visam laikui?

[3] Savo Harināma-Cintāmaṇi, Ṭhākura Bhaktivinoda išvardina vienuolika bhāvų arba amžino dvasinio kūno papuošalų: (1) sambandha – santykiai; (2) vayasa – amžius; (3) nāma – vardas; (4) rūpa – pavidalas; (5) yūtha – grupė; (6) veśa – drabužiai; (7) ājñā – paliepimai; (8) vāsa-sthāna – gyvenama vieta; (9) sevā – tarnystė; (10) parākāṣṭhā – aukščiausias siekis; ir (11) pālya-dāsī-bhāva – globojamos tarnaitės nuotaika.

[4] Pālya-dasės nuotaiką pavaizduoja Śrīla Raghunātha Dāsa Goswāmī savo Vraja-vilāsa-Stavoje, 29 posme.

[5] Šį įsitikinimą Ṭhākura Bhaktivinoda aprašo savo Jaiva Dharmoje, 39 skyriuje. Ten jis taip pat mini kaip atliekant amžiną tarnystę sakhės atlieka śikṣā-guru vaidmenį.

[6] Tokio įžado laikėsi Raghunātha Dāsa Goswāmī savo Sva-Niyama-Daśakam, 6 posme, o taip pat Ṭhākura Bhaktivinoda savo Sva-Niyama-Dvādaśakam, 9 posme.

Atnaujinta (Pirmadienis, 04 Liepa 2016 17:10)