Bhakti Vigjana Gosvami Maharadžas

‎2012-02-02.

Šiandien galvojau, kodėl šiame pasaulyje žmonės taip dažnai pyktį ir pavydą laiko meilės išraiška. Galvojau ne be priežasties. Vienas mūsų pažįstamas "kovotojas prieš sekas" internete sukėlė labai aršią kampaniją, bandydamas viešąją nuomonę nuteikti prieš Krišnos sąmonės Bendriją. Tuo pačiu atrodo, kad jis labai įsitikinęs, kad atlieka gerą darbą, kad eina meilės Dievui keliu, ir būtent dėl tos meilės triumfo jis pakeičia faktus, kuria intrigas, žmones supriešina vieną su kitu, demaskuoja... Įdomiausia, kad jis tikriausiai turi daugybę pasekėjų, kurie neapykantą, pavydą ir pagiežą savo artimui laiko meile. Gi turi būti kažkas bendro tarp meilės ir pykčio, kad žmonės vieną galėtų palaikyti už kitą. Bet kas tai? Žinoma, yra viena savybė, kuri jungia dvasinę meilę ir materialų pyktį - tai jų neišsenkamumas. Tikra meilė žmoguje pagimdo neišsemiamą kantrybę ir begalinį nuolankumą, begalinį pasiaukojimą ir begalinį gailestingumą. Bet ir pyktis žmogų padaro neišsenkamai išradingu, be galo gudriu ir žiauriu. Iš kur gi materialus pyktis gavo dvasinę begalybės savybę? Tikroji meilė visuomet yra begalybės ilgesys, desperatiškas baigtinės esybės bandymas peržengti savo ribotumą. Meilės priešingybė - pyktis - atvirkščiai, visada bailus baigtinės esybės bandymas kovoti už savo teisę į ribotumą.  Bet ir pyktyje ir meilėje žmogus susiliečia su begalybe. Kodėl? Nes pyktį, pavydą, pagiežą, konkurenciją (matsarya) pagimdo neišsenkanti ribotos gyvos esybės baimė. Jeigu šiame baigtiniame ir ribotame pasaulyje kas nors nori patirti begalybę, yra tik vienas būdas - įsiklausyti ir įsižiūrėti į savo paties baimes ir pamatyti neįžvelgiamas baimės bedugnes žmonių akyse. Nes baimė - tai Dievo nebuvimas, o tuštuma širdyje, kurią sukėlė Dievo nebuvimas, tokia pat begalinė, kaip ir pats Dievas. Žmogus pasidaro piktas, kai jo skrandyje tuščia. Bet kiek piktesnis turi būti tas, kurio širdyje tuščia?

Viešpaties Advaitos šlovės aprašymas

Visa šlovė, visa šlovė Šri Krišna Čaitanjai, deivės Lakšmi mylimajam! Visa šlovė Viešpačiui Čaitanjai, kuris yra toks brangus visiems bhaktams!

Visa šlovė, visa šlovė gailestingajam Vaikunthos karaliui! O Viešpatie, prašau pažvelk savo gailestingu žvilgsniu į sąlygotas sielas.

Tokiu būdu Aukščiausias Dievo Asmuo džiaugsmingai atliko kirtaną su savo bhaktais.

Grupelė vaišnavų žinojo, kokį maistą mėgsta Viešpats Čaitanja nuo pat savo vaikystės.

Su didele meile jie Jam atnešdavo šiuos patiekalus.

Su didele meile jie gamindavo įvairius patiekalus ir kviesdavo Viešpatį pasivaišinti.

Tą dieną, kai bhaktai Jį pakviesdavo, Viešpats ateidavo ir valgydavo su džiaugsmu.

Visos vaišnavų žmonos buvo deivės Lakšmi amša (pilnutinės) ekspansijos. Kokius nuostabius patiekalus jos pagamindavo? Aš neįsivaizduoju.

Kiekvieno burna buvo visą laiką pilna Viešpaties Krišnos šventų vardų, o kiekvieno akys buvo kupinos ašarų.

Navadvipos vaišnavai žinojo kokie mėgstamiausi Viešpaties Čaitanjos patiekalai.

Su didele meile jie gamino šiuos patiekalus ir su didele meile Viešpats Čaitanja juos valgė.

Vieną dieną kilniaširdis liūtas tarp bhaktų Advaita Ačarja tarė Viešpačiui Čaitanjai: „Prašau pavalgyk šiandien mano namuose.

Viešpatie, savo paties rankomis aš tau pagaminsiu. Prašau priimk maistą iš mano rankų.“

Viešpats Čaitanja atsakė: „Kiekvienas kuris valgo tavo pagamintą maistą įgis meilę Dievui. Jis pasieks tyrą pasiaukojimo tarnystę Viešpačiui Krišnai.

Ačarja, tavo gaminamas maistas yra mano gyvybė. Viską, ką tu pagamini, Viešpats Krišna valgo. Aš labai noriu valgyti maistą, kurį tu asmeniškai pagaminai“

Mano kelionė į Indiją 2011 – Visada Vrindavane, Vartai į Vradžą, Vadovas Protui apsistoti: Śrutekṣita kelias - Matyti ausimis,  Gruodžio 21

Kai mes kalbame apie šventą dhamą, turime nepamiršti, kad iš tiesų yra dvi dhamos, ne viena. Abi dhamos, tik viena iš jų yra matoma, kita – nematoma. Iš šių dviejų antroji daug stipriau sukelia transcendentinius jausmus.

Lygiai taip pat kaip materialiomis akimis neįmanoma pamatyti sielos ir Dievo, lygiai taip  sunku materialiomis juslėmis atpažinti dhamą.
Vis dėlto sąlygotoms sieloms yra įmanoma išvysti dhamą. Tai įvyksta tokiu pat metodu kuriuo mes galime ‘matyti’ tolimus objektus mintyse pasitelkdami į pagalbą aprašymus arba per kitų akis, kurie tai patiria tiesiogiai. Tokiu pat būdu, mes galime matyti dhamą per šventraščių akis ir didžius atsidavusius.

Regėti girdint iš atsidavusiųjų ar klausant šventraščių yra geriausias būdas pamatyti tai, kas negali būti matoma sąlygotomis materialiomis akimis. Tai yra gražiai paaiškinta Šrimad Bhagavatam (3.9.11) :

"O mano Viešpatie, Tavo bhaktai gali matyti Tave ausimis, bona fide klausymosi proceso metu. Taip jų širdis apsivalo, ir tada Tu joje gali įsikurti. Tu toks gailestingas savo bhaktams, kad apsireiški jiems tuo savo amžinu  transcendencijos pavidalu, apie kurį jie visada galvoja."

Kartą Šrila Bhaktisiddhanta Sarasvati Thakura pademonstravo kaip dhamos neįmanoma išvysti materialiomis akimis. Kartu su keliais mokiniais jis buvo išėjęs  ryte pasivaikščioti keliuku priešais jo ašramą Majapure. Kaip Indijoje yra įprasta, keli kaimo gyventojai buvo pritūpę abejose kelio pusėse, kad atliktų rytinius tualeto reikalus, kas vėliau aitria smarve persmelkdavo orą. Šrilos Bhaktisiddhantos mokiniai buvo pasibjaurėję ir sureplikavo: “O Gurudeva, atleiski, čia taip nepakečiamai dvokia. Leiski mums eiti kitu maršrutu.” Tačiau  Šrilos Bhaktisiddhantos Šventos Dhamos suvokimas buvo kitoks – jis nemate to, ką matė materialios akys, nei jis užuodė tai, ką užuodė materialios nosys. Su džiaugsmu jis atsake: “Kodėl jūs neužuodžiate svaiginančio čampakos gėlių aramoto? Šventa Dhama negalima žavėtis materialiomis juslėmis”

Lygiai taip pat kaip tie mokiniai prieš 70 metų, dauguma iš mūsų šiandien dar nėra užtektinai pažengę tinkamai suvokti dhamą. Tol kol mūsų transcendentinės juslės nebus pilnai atgaivintos, mes turime suvokti dvasinę realybę per sadhu, guru ir šastrų akis – taip pat kaip aklas žmogus gali pamatyti pasaulį girdėdamas iš tų, kurių akys yra sveikos.

Pasiklausykime transcendentinio Vrindavano miško aprašymo iš Šukadevos Gosvamio. Išgirskime kaip jis ekstatiškai nupasakoja ir mato savo transcendentinėmis akimis. Akimirkai mes galime mintimis atsisėsti jo nupasakotame transcendentiniame miške ir panirti į jo pasakojimą. Būk labai atidus šio pratimo metu, galbūt Šri Krišna apsireikš tavo mintyse.

Švelnūs vėjeliai, sklindantys nuo skaidrių ežerų, vėsino Vrindavano mišką. Lotosai, augantys tuose ežeruose savo aromatu prisodrino orą. Kur tik benueitum, visur skambėjo saldžios apsvaigusių, pulkais tarp medžių skraidančių, paukščių giesmės. Šri Krišna, lyg ant scenos besiruošiantis užlipti šokėjas, įžengė į mišką su povo plunksna plaukuose. Už kairiosios ausies Jis laikė užsikišęs trimito formos gėlytę – karnikarą. Kartas nuo karto Jis ją perkeldavo už dešinės ausies, o po kiek laiko vėl užkišdavo už kairės, taip visiems parodydamas, jog Jis džiugios ir žaismingos nuotaikos. Geltonas dhotis, geltonumo sulig žaibas audros debesyje, dengė Jo transcendentinę formą. Jis nešiojo penkių spalvų pergalės girliandą, siekiančią Jo kelius. Žemė nekantriai laukė Jo prisilietimo, tad Jis dulkėse paliko savo lotosinių pėdų įspaudus, tokius kaip čakra ir linija. Jis grojo savo garsiąja fleita ir šoko pagal kerinčią melodiją, kuri liejosi iš Jo mylinčios širdies. Daugybė  piemenukų šokinėjo aplinkui Jį, nesugebėdami sulaikyti džiaugsmo, garsiai apdainuodami Jo šlovę.

Matyti per šventraščių ir sadhu akis yra galingas metodas, suteikiantis galimybę įžengti į Vrindavaną. Tuo metu, kai girdėsim atsidavusius pasakojant apie amžiną ir transcendentinį Vrindavaną mes negalvosim apie dulkėtus Vrindavano keliukus, o  įžengsime į transcendentinę dimensiją, kuri amžinai laukia tų, kas apsirūpinęs troškimu ir tyrumu.

JM Sacinandana svamis
Vertė bh Eglė

Gana įdomus filmas apie tautos nugirdymo metodus. Nors filmas apie Rusiją, lygiai taip pat galima taikyti ir Lietuvai. Filmas rusų kalba.

Visa tai apie Krišną!!! – JM Sacinandana svamio paskutiniai žodžiai Govardhano susitikime 2011. Santrauka

Aš norėčiau, kad jūs giliai pamąstytumėte apie esminį dalyką. Šį rytą klausiau Šrila Prabhupados paskaitos, kuri buvo labai svarbi mano gyvenimui ir mintims. Prabhupada kalbėjo Los Andžele, matyt viešoje paskaitoje ir pradėjo nuo labai įdomaus dalyko. Vienas žmogus jo paklausė, kodėl nepavadinus šios bendrijos Tarptautine Dievo sąmonės  bendrija Amerikoje? Šrila Prabhupada pagalvojo ir atsakė, kad Krišna geriausiai tinka ir geriausiai apibūdina Dievą. Krišna Vrindavane yra pats patraukliausias. Taigi Šrila Prabhupada baigė taip: „Ne, tai Krišnos sąmonės bendrija, ne Dievo sąmonės.“

Noriu jus paprovokuoti tokiu klausimu: Kiek jūs turite potraukio Krišnos asmens formai Vrindavane? Šiandien, kai mes paskaitoje sakome: „Krišna turi raudonas kaip bimbos vaisius lūpas...“  publika pažiūri į tave su šypsena ir klausimu: ar tai tinkama tema. Kiti netgi pradeda galvoti, kad, kalbėdamas apie tai, tu turi seksualinių sutrikimų. Mūsų judėjimas kažkaip užmigo, eidamas link Krišnos. Bet jei jūs norite pasiekti Krišną jūs turite patraukti savo protą link Krišnos, jo vardo, jo žemės, Jamunos upės...

Mano brangūs atsidavę, jūs turite suprasti: jūs turite užpildyti savo protus Krišna. Ir tai nėra kažkoks antraeilis ar trečiaeilis dalykas, tai yra svarbiausia. Šrila Prabhupada skubėjo išversti Šrimad Bhagavatam, nes sakė, kad gali ir neišgyventi taip ilgai ir nesuspėti išversti visos. Todėl davė 10-tą giesmę mums knygos „Krišna Aukščiausias Dievo asmuo“ pavidalu. Jis pažeidė pagrindines rašymo taisykles ir peršoko tiesiai į pagrindinę istoriją! Nors tai tiesa, kad pirmos devynios giesmės mus paruošia klausytis Krišna katha, tai parodo, kaip svarbu yra įskiepyti Krišną į mūsų kvailus protus.

Aš norėčiau sustabdyti žmones gatvėje, norėčiau netikėtai įsiveržti į atsidavusiųjų namus, užšokti ant stalo ir rėkti: “Prabhu! Visa tai apie Krišną! Krišną! Krišną! Vrindavano Krišną!”, ir pabėgti. Jie yra labai protingi atsidavę, jie supras ką turėjau omeny. Mūsų judėjimas nėra skirtas įtvirtinti filosofinius Dievo egzistavimo principus. Visa tai dėl Krišnos, Vrindavano piemenuko.

Brangūs bhaktai, koncentruokitės į Krišną, kitaip bus kaip tai senai moteriškei...

Kartą gyveno sena moteriškė, kuri verkdavo klausydama kiekvienos Ramajanos paskaitos. Po kelių dienų jausdamasis pamalonintas paskaitovas paklausė jos: „Kodėl tu tiek daug verki? Koks aspektas tave taip sujaudina?“. Ji atsakė: „Aš turėjau ožį, kuris prieš aštuonias dienas mirė, ir kai pažiūriu į jus, negaliu jo pamiršti, nes jūsų barzda visiškai tokia pat kaip jo.“ Brangūs bhaktai, dažnai mes esame panašioje „ožio sąmonėje“. Mes klausomės, bet negirdime. Mes žiūrime, bet neatpažįstame. Kitais žodžiais tariant: mes pamirštame esmę. Šis visas procesas tam, kad mylėtume Krišną, kad grąžintume Jį į savo širdis. Jei mes to nesuprasime, mes prisijungsime prie tarptautinės visatos dvasinių nevykėlių bendrijos.

Kas mums gali padėti? Krišnos žemė – Vrindavanas, Jamuna... Kai Krišna groja fleita, upės sustoja, nes taip smarkiai nori apglėbti Krišnos lotosines pėdas, tačiau negali. Jos pasislenka arčiau kranto, tačiau Krišna būna vis šiek tiek tolėliau... Jos galvoja: „Mes esam ribotos, nes negalim pasiekti Krišnos. Kas mums gali padėti?“. Tada jos prisimena vėją: „Vėjas nuolat myluoja Krišną ir išnešioja jo kvapą“. Taigi, jos meldžiasi vėjui, o vėjas paima dulkes nuo Krišnos ir pučia jas į upes. Įsivaizduokite, kokios jos buvo dėkingos! Kaip ir upės, mes galime pasiekti Krišną per jo bhaktus.

Jeigu mes norime augti Krišnos sąmonėje, turime žinoti, į ką galime kreiptis pagalbos, kitaip liksime sustabarėję savo sąmonėje. Indijoje sakoma: „Lengviau pereiti Himalajus, nei pakeisti žmogaus charakterį“. Badrinathe aš bandžiau eiti Himalajais, kad galėčiau pasiruošti šiam pokalbiui – mano pečiai vis dar skauda.

Taip, mes turime eiti pas bhaktus, kur gautume pagalbos. Mes turime tarnauti bhaktams, kurie yra čia, ir kurti meile grindžiamas bendruomenes, tada Krišna bus patenkintas. Mes taip pat turime skaityti Krišnos knygą, turime skaityti apie Krišną, kurį mums „Bhagavatam“ apibūdina pačios gopės, ir turime skaityti knygas, tokias kaip „Manah-šikša“ ir sumalti savo ego jose. Mes turime susisiekti su Krišna.

Jei Govardhano seminaras padėjo jums tai įsisąmoninti, jei padėjo nors truputį labiau norėti skaityti apie Krišną, tai reiškia jis buvo sėkmingas. Jei jūs supratote, kad vis dar yra vietos, kur šiame gyvenime tobulėti, tai taip pat yra sėkminga.

Dabar aš noriu šiek tiek sumažinti mano kalbos intensyvumą kreipdamasis į jus: „Man brangūs bhaktai, pokalbiai apie Krišną jus jau pažymėjo, neišmeskite šių ženklų iš savo protų, kai sugrįšite. Neprikimškite ten vėl visokių kitų dalykų, neprikimškite visokių savo rūpesčių. Ir prašau, grįžkite į Govardhaną. Prašau, grįžkite kitais metais vėl ir vėl ir įkvėpkite kitus. Tai ne tik geografinis taškas, tai vieta, kur meilė Krišnai yra labiausiai prieinama.

Nepasilikite amžinais neofitais Krišnos sąmonėje, atsiminkite Krišną ir niekada jo nepamirškite. Kalbėkite apie Krišną su kitais.

Galiausiai noriu jums padėkoti ir atsiprašyti už savo „pamoksliškumą“, kartais tai erzina. Aš kartais jaučiu, kad turiu pasakyti svarbius dalykus, kad palikti įspūdį jūsų protuose, bet savo širdyje aš tikrai žinau, kad jūs visi esate geresni už mane. Prieš išvykstant, prašau dabar atsigręžkite į Govardhaną ir kreipkitės į jį maldomis.

premā dvayo rasikayor api dīpa eva 
hṛd-veśma bhāsayti niścalam eva bhāti
dvarād ayaṁ vadanatas tu bahiṣkṛtaś cen
nirvāti śīghram athavā laghutām upaiti

Tyra meilė yra tarsi žvakės liepsna, ramiai deganti dviejų mylimųjų, žinančių kaip mėgautis intymiomis nuotaikomis, namuose. Jei šią žvakę išnešti pro burnos duris - arba, jei mylimieji apie ją kalba – žvakės ugnis iš karto priblėsta ir netgi gali užgesti.

Viśvanātha Cakravarti Ṭhākura, „Prema Samputa“

„Śrīmad Bhāgavatam“ 1.3.34 sakoma:

yady eṣoparatā devī
māyā vaiśāradī matiḥ
sampanna eveti vidur
mahimni sve mahīyate

„Kai iliuzinė energija atsitraukia ir Viešpaties malone gyva esybė įgyja visišką žinojimą, ji išsyk pažįsta sąvajį „aš“ ir atsiskleidžia visa didybe.“

Materialus iliuzijos pasaulis yra duratyaya – neįveikiamas, bet vis dėlto Bhāgavatam kviečia mus padaryti tai, kas neįmanoma – pakilti virš Majos ir prisiglausti prie Krišnos lotosinių pėdų. Tiems, kurie nori atlikti šį žygdarbį, Viešpats suteikia savo malonę ir jie tampa tikrai didvyriais ar didžiomis moterimis. Tokiam žmogui atsiveria ir nusilenkia visas pasaulis. Rūpa Gosvamis savo „Upadeśāmṛitoje“ pirmame posmo sako, kad žmogus atlieka didžiausią žygį, nugalėdamas save. Tik jis gali tapti pasaulio šeimininku, o ne menki žmonės, taip siekiantys valdžios, bet nenugalėję savo troškimų:

vāco vegaṁ manasaḥ krodha-vegaṁ
jihvā-vegam udaropastha-vegam
etān vegān yo viṣaheta dhīraḥ
sarvām apīmāṁ pṛthivīṁ sa śiṣyāt

„Susitvardęs žmogus, kuris pajėgia sutramdyti poreikį kalbėti, proto reikalavimus, pykčio prasiveržimus, ištveria liežuvio, pilvo ir lyties organų alkį, — pasižymi visomis būtinomis ypatybėmis, kad turėtų mokinių visame pasaulyje.“

Radyardas Kiplingas poetiškai kalba apie tokį žmogų eilėraštyje „Jei“:

Jei tu ramus, kada visi aplinkui
Pametę galvas, kaltina tave,
Tiki savim, kai tavimi visi dvejoja
Bet vėlgi jų dvejonių nelaikai kalte,
Jei moki kantriai laukt ir nepavargti 
Už piktą šmeižtą nesiteist šmeižtu,
Nekenčiamas nekenčiančių nesmerkti,
Ir nesidėt per daug protingu, nei geru;

Svajodamas, jei netapai svajonių vergu,
Mąstydamas, minčių nepadarei tikslu;
Jei susitikęs Triumfą ir Nelaimę 
Gali su šiais veidmainiais likt savim pačiu;
Jei kęst gali, kai tavo tiesą šventą
Iškraipė, siekdami prigaut kvailius, 
Stebėt, kai žlunga tai, kas užgyventa, 
Pažemintas, pradėti viską iš pradžių;

Jei viską, ką anksčiau esi laimėjęs,
Gali lengva širdim ant kortos dėt,
Pralošt, vėl griebtis to, nuo ko pradėjęs,
Ir niekada po to nesigailėt;
Jei širdį, raumenis ir nervus gali 
Priverst paklust, kai nebėra jėgų,
Nepasiduot, kai tavyje nebėra nieko,
Vien tik valia jiems sako: „Nepalūžk!“

Jei su minia gali būt sąžiningas,
O su karaliais – paprastas, kuklus,
Jei priešai ar draugai jau nebeskaudins;
Ir lengva pasikliaut tavim, bet ne per daug;
Jei lekiančią minutę tu gali pripildyt
darbais, vertais sekundės kiekvienos,
Ši žemė tavo, o visa kita irgi, 
Ir dar - tu tapsi Žmogumi, sūnau!

(iš anglų kalbos vertė Lionginas Pažūsis, vertimą modifikavo krishna.lt, 2012.01.07)

Iš JM Sacinandana svamio knygos "Transformacijos menas"

Kai jūs ieškote transformacijos dvasiniame gyvenime, tai nėra plaukų stiliaus, drabužių ar kalbos transformacija. Dvasiniame gyvenime transformacija vyksta širdyje. Pagal seną Patandžalio širdies aprašymą, širdis yra vieta, kur pasirodo troškimai, kur taip pat šie troškimai susilieja, nustoja egzistuoti, ir tampa nebesvarbūs jums. Pavyzdžiui, būdami vaikais jūs turėjote norus žaisti lėlėmis. Jie pasirodė jūsų širdyje, ir jūs labai norėjote lėlių, bet kai jūs paaugote labiau, troškimas žaisti lėlėmis pasikeitė į norą turėti vyrą, vairuoti automobilį ar panašiai. Taigi, širdis yra vieta, kur vyksta patys egzistenciškiausi dalykai – troškimai. Kiekvienas iš mūsų čia ir kiekviena sąlygota siela šiame pasaulyje, ir netgi kiekviena išsilaisvinusi siela yra savo troškimų produktas. Jūs esate čia, šioje palapinėje, nes jūs išsiugdėte troškimą dalyvauti mūsų vasaros stovykloje ir aplankyti šį seminarą. Tačiau, kai kurie bhaktai šią akimirką plaukioja vandenyne, nes jų širdyje yra toks noras. Jie nori patirti nuostabios ir kvapą gniaužiančios Krišnos gamtos gražias dovanas. Kiti valgo picą, nes jie turi tokį troškimą. Kai kurie iš mūsų yra brahmačiariai, nes mes turime stiprų norą išlikti šiame ašrame.

Kartą, rytinio pasivaikščiojimo metu Prabhupada paklausė savo mokinių: „Kodėl jūs esate Krišnos sąmonėje?“ Kažkas pacitavo Šrila Rūpą Gosvamį iš "Bhakti rasamrita-sindhu", bet Prabhupada pasakė: „Ne.“ Kitas bandė: „Aš esu Krišnos sąmonėje, kadangi materialus pasaulis yra kupinas kančios.“ Prabhupada tarė: „Ne. Ne dėl to tu esi čia.“ Daugelis pateikė savo atsakymus, bet galiausiai Prabhupada pasakė savo atsakymą: „Jūs esate Krišnos sąmonėje, nes jums patinka būti Krišnos sąmonėje. Tai yra troškimas, kuris kyla jūsų širdyje.“ Labai paprasta, bet labai svarbu.

Ar jūs žinote, kiek minčių jus aplanko kasdien? Trisdešimt du tūkstančiai minčių. Visa armija minčių. Dauguma šių minčių teka mūsų pasąmonėje ir mes jų nelabai suvokiame, bet jos apsprendžia mūsų kelią gyvenimo bėgyje. Dauguma iš šių minčių yra norai, kurie nuolat kuriami širdyje. Šie troškimai, mano brangūs bhaktai, aprašo visą jūsų gyvenimą. Jei jūs norite pakeisti savo gyvenimą, jūs turite pakeisti savo norus. Haribol!

Tačiau pakeisti norus nėra taip lengva. Ar jūs kada nors bandėte pakeisti savo norą? Aš daug kartų bandžiau. Aš norėjau trokšti tik tyros meilės Dievui. Kai mes su Lokanatha Maharadžu nukeliavome į Vrindavaną, jis pamokė mus: „Čia yra kalpa-vrikša medžiai. Jūs galite prašyti jų, bet geriausia yra norėti tyros meilės Dievui.“ Visiškai tikėdamas kiekvienu žodžiu, išėjusiu iš Lokanatha Svamio lūpų, aš nuėjau prie kalpa-vrikšos medžių ir pasakiau: „Prašau, suteikit man tyrą meilę Dievui.“ Bet visą savo gyvenimą aš mačiau, kad manyje yra tiek daug kitų troškimų. Aš norėjau patekti į Tibetą, aš norėjau padaryti tą ir norėjau padaryti šitą! Aš mačiau daugybę savo Dievo brolių, kurie norėjo būti sanjasiais, bet troškimas būti grihasthomis buvo stipresnis. Buvo kiti troškimai, kurie kilo jų širdyse, ir galiausiai jie nusekė paskui šiuos troškimus. Aš mačiau tiek daug brahmačiarinių, kurios norėjo visą gyvenimą būti sankīrtanos „herojėmis“. Aš mačiau tiek daug brahmačiarių, kurie norėjo būti bhaktais, bet kai mes juos aplankome dabar, jie gyvena kaip direktoriai ir sako: „buvo taip nesudėtinga gyventi brahmačiarių ašrame, bet mano troškimai nutempė mane čia, ir dabar aš turiu labai mažai laiko galvoti apie dvasinį tobulėjimą!“ Mūsų gyvenime troškimai galiausiai  nusprendžia „už“ ir „prieš“. Savo intelektu jūs galite pajėgti suprasti dvasines žinias, bet jūsų intelekto nepakaks kontroliuoti arba nukreipti jūsų troškimus. Vieta, kur jūs turite dirbti, kad pakeisti troškimus nėra intelektas, tai yra širdis. Šrī Čaitanja Mahāprabhu sakė: ceto darpana mārjanam, širdis yra tarsi veidrodis, ant kurio pilna dulkių ir šios dulkės reiškia troškimus, kurie nėra dvasiniai. Jei jūs norite tapti bhaktais, jūs turite nuvalyti savo širdies veidrodį, kad pasimatytų tyri Krišnos sąmonės troškimai. Prabhupāda parašė:

„Kai tik Viešpats pasodinamas į atsidavusiojo širdį, atsidavęs nebegali užsiteršti materialios gamtos gunomis. Tol, kol žmogų kontroliuoja gamtos gunos, jis trokšta daugybės dalykų ir kuria daugybę planų, kaip materialiai tenkinti jutimus, bet kai tik jis suvokia širdyje Viešpatį, visi materialūs troškimai sunyksta. Kai protas visiškai išsilaisvina nuo materialių troškimų, atsidavęs gali nuolat galvoti apie Viešpatį. Tokiu būdu jis tampa visiškai priklausomu nuo Viešpaties lotosinių pėdų.“[1]

Tai nėra lengva. Tai nėra skirta paviršutiniškiems materialistams. Tai skirta žmonėms, kuriuos Krišna vadina mahātmomis, retomis sielomis. Tai yra kažkas, kam reikia visiškos jūsų koncentracijos, giliausio jūsų dėmesio, pačios tikriausios jūsų asmenybės dalies. Tai yra kažkas labai gilaus ir labai nuostabaus.

Motina Jašoda tarė: „Vaike, kai nuginsi karves toli į mišką ar prie Govardhano kalno urvų ir pamatysi ten pavojingus laukinius žvėris, tuomet tau reikia medituoti į seniausią Aukščiausią Asmenybę, Viešpatį Narajaną. Jis tave apgins.“

Kai Viešpats Krišna išgirdo šiuos žodžius labai sunkiai jam pavyko suturėti šypseną, pasirodančią jo į bimbos vaisius panašiose lūpose. Lai ši paslėpta šypsena apsaugos visus pasaulius.

Brangūs Maharadžai ir Prabhu,

Prašau priimkite mano nuolankius nusilenkimus. Visa šlovė Šrilai Prabhupadai.

Sibiro miesto Tomsko tesimas šiandien atmetė valstybės prokurorų ieškinį, paskelbti "Bhagavad gitą, Kokia ji yra" ekstremistine literatūra. Ši byla Tomsko miesto teisme nagrinėjama nuo 2011 metų birželio. Indijos vyriausybė ir Indijos ambasada Maskvoje ėmėsi spręsti šį klausimą su Rusijos Vyriausybe.

ISKCON išreiškia didelį dėkingumą Indijos ir Rusijos vyriausybėms, visiems Indijos parlamento nariams, Indijos užsienio reikalų ministrui S.M. Krišnai, Indijos ambasadoriui Rusijoje Ajay Kumarui Malhotrai, Rusijos ambasadoriui Indijoje Aleksandrui Kadakinui. ISKCON taip pat nori padėkoti spaudai ir medijai, Indijos žmonėms ir bhaktams visame pasaulyje už jų entuziastingą ir ištisinę paramą šio teismo proceso metu.

Jūsų tarnas, Gopal Krišna Gosvamis.

Tomsko prokurorų reikalavimai paskelbti A.C. Bhaktivedanta Svamio komentarą, Bhagavad gitą Kokia Ji yra, ekstremistine literatūra, prilygstančia tokioms knygoms kaip Mein Kampf, buvo pripažinti nepagrįstais. Po pusės metų bylinėjimosi Bhagavad gita Kokia ji yra Tomsko teismo posėdyje pripažinta teisėta. Primename, kad Prokurorų siūlymas uždrausti Bhagavad-gitą visoje Rusijos teritorijoje sukėlė didelį visuomenės pasipiktinimą visame pasaulyje. Ypač audringai į šį bandymą sureagavo Indijos vyriausybė. Indijos parlamento nariai šaukė: "Mes neleisime įžeidinėti Viešpaties Krišnos".

Lietuviškai apie tai galite paskaityti delfyje:

http://www.delfi.lt/news/daily/world/bhagavadgyta-nepripazinta-ekstremistine-knyga.d?id=53460467

Angliškai galite paskaityti čia:

http://www.bbc.co.uk/news/world-asia-india-16344615

http://timesofindia.indiatimes.com/india/Russian-court-dismisses-plea-to-ban-Bhagavad-Gita/articleshow/11280327.cms

„Bhagavad Gita greičiausiai yra pats svarbiausias ir labiausiai gerbiamas šventraštis pasaulyje. Pirmą kartą į rusų kalbą išversta 1788 metai ji yra ne tik religijos tekstas, bet ir vienas iš labiausiai Indijos mintį apibrėžiančių veikalų. Bhagavad Gita laisvai cirkuliavo po visą pasaulį ištisus šimtmečius ir nei buvo nei vieno atvejo, kad ji skatintų ekstremizmą. Taigi, Tomsko teisme iškelta byla iš tiesų yra absurdiška, arti beprotybės ribos. Išmanantys rusai ir kiti ekspertai pateikė Tomsko teismui savo paremiančius teiginius apie Bhagavad Gitą. Žmogaus teisių atstovas taip pat turi pasisakyti už religijos ir sąžinės laisvę Rusijoje kito teismo posėdžio gruodžio 28 d. metu. Mes tikimės, kad Gerbiamasis Tomsko teismas atsižvelgs į visa tai. Buvo kreiptasi į Rusijos autoritetus aukštame lygmenyje tam kad šis klausimas būtų išspręstas tinkamai."

Maskva
2011 gruodžio 21 d.

http://www.indianembassy.ru/

Indai absurdu vadina norą uždrausti Rusijoje „Bhagavadgytą“

http://www.delfi.lt/news/daily/world/indai-absurdu-vadina-nora-uzdrausti-rusijoje-bhagavadgyta.d?id=53194265

Brangūs vaišnavai, prašau priimkite mano nusilenkimus!

Dabar aš esu Delyje, kur atskridau nutraukęs gydymą Ajurvedos klinikoje. Priežastis visiems žinoma – tai situacija, kuri susiklostė dėl „Bhagavad-gitos, Kokia ji yra“ teismo.

Aš atskridau šiandien dieną ir jau spėjau susitikti su keliais spaudos atstovais. Rytoj paskirti susitikimai su svarbiais parlamento nariais ir ministrais. Artimiausiu metu vėlgi planuojami keletas susitikimų aukščiausiame lygyje.

Indijos valdžia užėmė labai tvirtą poziciją, net neleisdami minties, kad „Bhagavad gita, Kokia ji yra“ gali būti uždrausta. Parlamentarai pareikalavo vyriausybės „tuoj pat įsikišti ir pasiekti garantijų, kad induistų tikėjimo laisvės Rusijoje būtų apgintos.“ O Indijos užsienio reikalų ministras S.M. Krišna (!!! – taip būtent jį ir vadina), kalbėdamas prieš deputatus, palaikė jų poziciją ir teismo procesą pavadino absurdišku. Labai svarbu, kad visi žmonės Indijoje puikiai supranta, jog kalbama būtent apie „Bhagavad-gitą, Kokia ji yra", neatskirdami Šrilos Prabhupados komentarų nuo paties Gitos teksto. Tokiu būdu, jie ne tik palaiko šventraštį, bet ir ISKCONą kaip pripažintą induizmo atstovą.

Nuostabu matyti, kaip Krišna atskleidžia savo planą tiesiai prieš mūsų akis, suvienydamas žmones – vaišnavus ir ne vaišnavus, Rusijos ir Indijos gyventojus. Vienos politinės partijos lyderis, Indijos parlamento aukščiausių rūmų atstovaas pasakė, kad „tai pirmas kartas, kai visi Indijos parlamento deputatai buvo vieningi. Jokia kita tema negalėjo jų taip suvienyti“. Net ir komunistai Indijos parlamente pasisakė už Gitą!

Savo ruožtu ir Rusijos pusė išreiškė nesusipratimą dėl savo valdininkų elgesio. Rusijos pasiuntinys Indijoje, Aleksandras Kadakinas interviu „Times of India“ pareiškė, jog tai „visiškai nepriimtina, jog bet kuris šventraštis yra nagrinėjamas teisme.“ Ir kad "Bhagavad-gita – didis išminties šaltinis Indijos liaudžiai ir visam pasauliui“. Prie proceso prisijungė ir žmogaus teisių įgaliotinis Rusijoje Vladimiras Lukinas.

Aš noriu padėkoti visiems vaišnavams,, kurie meldžiasi už Bhagavad-gitą, atlieka kirtanus ir jagjas, kartoja papildomus maha-mantros ratus ir meldžiasi Viešpačiui Nrisimhadevai. Be jokios abejonės, tai mūsų visų bendra pergalė. 

Anksti šį rytą, Saphala Ekadašio dieną Floridoje, brangi Šrilos Prabhupados mokinė Yamuna devi paliko šį pasaulį. Dar neturime jokių detalių, bet Dinatarini devi rado ją miegančią su ranka įkišta į džapos maišelį. Ji buvo viena iš pirmųjų ir brangiausių Prabhupados dvasinių dukterų. Jis sakė, kad ji gamina kaip Radharani. Tad dabar ji tikriausiai padeda Radharanei gaminti Šyamasundarai. Dabar negalime pasakyti nieko tikresnio, bet Gruodžio 23 dieną Vrindavane bus jos atminimo vakaras. Lai visi bhaktai pasaulyje pasimeldžia Šrilai Prabhupadai, kad jis priglaustų ją prie savo lotosinių pėdų.

Bhaktų grupė iš Lietuvos 2011 metų spalio lapkričio mėnesiais viešėjo Indijoje. Jie aplankė Vrindavaną, Džaipurą, Ršikešą, Jošimathą ir Badrinathą Himalajuose, ir galiausiai ISKCON šventyklą Delyje. Šis vaizdo reportažas apie Delio šventyklą. Filmavo bhaktai iš Vilniaus.