Rathajatros Festivalis 2008

Vartotojo vertinimas: / 0
BlogiausiasGeriausias 

Šių metų Rathajatros festivalyje, kuris vyko tik didžiausiuose Lietuvos miestuose, dalyvavo per septyniasdešimt atsidavusių, vedini JŠ Bhakti Čaitanjos Svamio ir JŠ BS Šanta Gosvamio. Autobusu keliavo bhaktai iš Lietuvos, na o paskutinėmis dienomis prisijungė ir atsidavusieji iš Latvijos ir Estijos.

Išskirtiniu šių metų turo bruožu buvo vakarinės programos, vykusios nakvynės vietose, kai JŠ Bhakti Čaitanja Svamis skaitė seminarą pagal „Madhurjakadambini“, apie progresą nuo šradhos iki premos. Aišku, premos lygio per savaitę dėl laiko stygiaus pasiekti nespėta, tačiau temos buvo aktualios, tad net ir po ilgų kirtanų nuovargio klausytojų netrūko, atlaikė ir keletą valandų trukusias paskaitas.

Antradienis, Kaunas. Išsipildė orų prognozė, lietus merkė negailestingai. Kaip per savo lekciją įprastinėje sustojimo vietoje prie „Merkurijaus“ pajuokavo kirtaną vedęs JŠ Bhakti Čaitanja Svamis, angliškoje patarlėje sakoma, „Kad toks lietus – geriausias oras antims“. „Bet atsidavę turi būti atsižadėję,- mokė jis vos ne kiaurai permirkusius bhaktus.- Turi pakilti virš kūniškos gyvenimo koncepcijos, neprisirišti prie gerų ar blogų oro sąlygų“. Išbandymas buvo nelengvas, bet atsidavusieji vienas kitą įkvėpdami atlaikė jį, ir entuziastingu šokiu privertė lietaus valdovą pasiduoti – galiausiai, po poros valandų maudymo nušvito saulė. Vos ne pusę kelio kirtaną vedė Bilvamangala prabhu, po to – Bhakti Čaitanja Svamis ir BS Šanta Gosvamis. Na o Ram Gopalo pr parengtos vaišės, pateiktos jaukioje ir šiltoje salėje, išsklaidė paskutinį užsilikusį kartėlį. Tądien buvo išplatinta 160 knygų, geriausiu tarp platintojų buvo svečias iš Latvijos Gangešvara prabhu.

Trečiadienis, Vilnius. Tądien buvo išbandymas „ugnimi“, šiltas birželio vidudienis. Gedimino prospekte buvo gausu praeivių, tad spalvinga Rathajatros procesija susilaukė didelio susidomėjimo. Policija šį kartą vežimui judėti leido tik nuo Katedros aikštės iki Savivaldybės aikštės, tačiau tai nesumažino atsidavusių entuziazmo šlovinti Viešpatį Džaganathą. Be abejonės, tai buvo pati geriausia iš visų Rathajatros festivalių Vilniuje, šventė truko ketvertą valandų, o didžiausiu šios dienos herojumi tikrai dera pripažinti JŠ BS Šanta Maharadžą. Jis taip užsuko kirtaną, kad šis net ir harinamai atėjus iki šventyklos, dar gerą pusvalandį negalėjo sustoti. Šatakula, festivalio kultūrinės dalies vadovas, sumanė naują šventės taktiką, kurią vėliau sėkmingai pritaikė ir Panevėžyje – vežimui sustojus Savivaldybės aikštėje, paliko prie jo badžanų grupę (dainavo Panča tatva, po to – Vradžarūpa), o visi kiti gausia harinama patraukė link Seimo. Harinamai sugrįžus prie vežimo jau buvo susirinkusi nemaža minia, tada laukė kitas siurprizas – kultūrinė programėlė – keletas matadži Analakšitos atliktų šokių, badžanas ir mokytojo paskaita. Kadangi vežimo atgal tempti neleido, čia Dievybių daršanas ir baigėsi, o atsidavusieji, vedini nenuilstančio JŠ BS Šanta Maharadžo, patraukė harinama link šventyklos. Šventę vainikavo Ananda Gopalo pr parengtos vaišės, panašu, gamintos stebuklinguose puoduose, nes pakako visiems, nors tiek svečių šventykloje seniai jau nebūta. Nors platintojai ir skundėsi, kad žmonės buvo ne tokie šnekūs kaip Kaune, knygų išplatinta 265. Gal būtų ir daugiau, bet pristigta, teko papildymus vežtis iš šventyklos. Na o geriausiai sekėsi bhn Vitai.

Ketvirtadienis, Panevėžys. Miestas pasitiko saulėtu oru ir palyginti su Vilniumi pustuštėmis gatvėmis. Tad kaip ir praeitą dieną vežimas važiavo netoli, sustojęs tradicinėje vietoje Laisvės aikštėje. Harinama vaikštinėjo gretimomis gatvėmis, o šalia vežimo susėdusi badžanų grupė, kuriai vadovavo Vradžarūpa, giedojo mantrą. Vėliau sekė ir kultūrinė programėlė. Na o šios dienos didvyriu buvo Bilvamangala prabhu, kuris pravedė didesnę dalį harinamos, o taip pat ir badžanus pagiedojo. Nieko keisto tad, kad jis ir matėsi pirmu planu gražioje nuotraukoje, kurią savo straipsnyje apie šią šventę pateikė „Lietuvos rytas“. Aišku, straipsnyje truputį nusivažiuota – „Merginos šoko pilvo šokius... Išvydę spalvingą krišnaistų eiseną po naujojo mero langais panevėžiečiai kažkodėl nusprendė, kad šokiai ir dainos gali būti skirti naujojo miesto vadovo inauguracijai“. (mat miesto meras – vegetaras). Pateikta ir mero neišmanėliškas neigiamas požiūris į kitas religijas - „Galiu panevėžiečius patikinti, kad niekad nepropagavau ir nepropaguosiu kito tikėjimo, tik katalikybę. Aš laikausi 10 Dievo įsakymų, kur yra ir toks punktas: ,Neturėk kitų Dievų, tik mane vieną`. Miestiečių spėliojimai, ar tik meras nesėdėjo indiškame raudoname vežime, P.Vadopolą be galo prajuokino“. Tačiau po to seka interviu su Šatakula, ir daugelį kartų paminėti šventi Krišnos vardai – tad vis tiek puiki Krišnos sąmonės reklama. Na o knygų, nepaisant to, kad žmonių tądien platintojų buvo Krišna Čaitanja prabhu.

Penktadienis, Šiauliai. Kaip ir prognozavo sinoptikai, festivalį užklupo liūtis. Gal dėl to įprastiniame Rathajatros maršrute Šiaulių mieste (Vilniaus gatvėje) praeivių buvo nedaug. Laimei, smarkiai prapliupęs lietus greitai ir baigėsi, tad dulksna jau nebeįstengė užgniaužti atsidavusių entuziazmo. Per trumpai apsireiškusią prošvaistę netgi spėta padaryti nedidelę kultūrinę programėlę, Analakšita pašoko keletą šokių ir mokytojas perskaitė trumpą paskaitėlę. Kirtaną tądien vedė Bilvamangala prabhu, mokytojas, o pabaigė harinamos gretas papildęs garbus kirtanija iš Estijos Ardžuna prabhu. Taigi, turui persiritus į antrą pusę, atsidavusių gretos ėmė gausėti. Ypatinga šios dienos puošmena buvo apsilankymas greit atsidarysiančiame Arindamos prabhu restorane „Ganga“. Restorano bosui tai buvo rimtas išbandymas, na o atsidavusiems – malonus atokvėpis po ilgų kelionių ir harinamų. Šiauliuose išplatinta 170 knygų, o geriausiai pasirodė Vaišnava seva prabhu. Tarp platintojų pažymėsime ir naują sankirtanos žvaigždę – Ašvini Kumaro ir Jamuna prijos dukrelę Govindą, kuri pirmą kartą platino ir nepabūgusi „didelių tetų atsisakymų“ išplatino 3 knygutes.

Šeštadienis, Palanga. Tai buvo nuostabi viso turo kulminacija. Kadangi į miestą atvykome iš vakaro, tad buvo puiki proga visą dieną pasinerti į harinamos nektarą. Prieš pietus buvo įvadinė harinama, ją vedė Šadbhudža Čaitanja, BS Šanta Maharadžas, vėliau aikštėje prie autobusų stoties perėmė Ardžuna prabhu. Negalėjai nesižavėti kaip jis sugebėjo palankiai nuteikti visus harinamą stebėjusius žmones, kai kurie netgi kartu su juo mantrą pagiedojo. Po dviejų valandų „apšilimo“, atsidavusiems sugrįžus į bazę, prapliupo lietus, tad bhaktai išsigando, kad po pietų, per pačią Rathajatros šventę, vėl laukia nelengvas atsidavimo išbandymas. Čia dar pasirodė didelis būrys entuziastingai nusiteikusių bhaktų iš Latvijos, tad ir trauktis jau nebebuvo kur. O gal tai ir buvo Viešpaties sumanymas - kad liūtis išvaikytų visus iš pliažų, nupraustų gatves ir atvėsintų birželio įkarštį? Nes pavakariop, nušvitus saulei, Basanavičiaus gatvė buvo sausakimša poilsiautojų, kurių ir laukė Viešpats Džaganatha su didele savo kariauna. Pradžioje harinamą vedė JŠ Bhakti Čaitanja Svamis ir Šanta Maharadža, vėl pasižymėjo Ardžuna prabhu. O ypatinga puošmena tapo buvusio ilgamečio Kauno šventyklos prezidento Sanatana dharmos prabhu pasirodymas – pradžioje jis tik ėjo su visais, po to jau ir mridanga pagrojo, o galiausiai ir kirtaną pravedė. Be abejonės tądien buvo pasiektas visų Rathajatrų festivalių Lietuvoje rekordas – kirtanas truko penketą su puse valandų, tad tik dešimtą bazėje pasirodę festivalio herojai jau buvo kone leisgyviai, bet pamaloninti šiltu pienu palaimingai šypsojosi. Net ir mokytojas, nors nekaip jautėsi po daršanų maratono ir planavo pabūti tik dalį festivalio, išbuvo iki pat pabaigos. Nieko tad keisto, kad knygų išplatinta per 400, o ryškiu lyderiu buvo net 43 „Bhagavatam“ išplatinęs ir 105 taškus surinkęs Vaišnava seva prabhu. Šio herojiško žygdarbio  dėka jis sugebėjo užimti ir pirmą vietą tarp knygų platintojų per visą savaitę, nors platino tik tris dienas (surinko 148 taškus). Antroje vietoje liko keliais taškais mažiau surinkusi bhn Vita, o trečioje – Narada. Iš viso buvo išplatinta per 1200 knygų ir surinkta 900 taškų.

Grįžtant namo sekmadienį turo dalyviai apsilankė Vradžavalabhos prabhu statomoje šventykloje Pajieslyje, Kėdainių rajone. Buvo pravesta Ananta šešos instaliacija, palanki statyboms jagja, mokytojas naujai šventyklai suteikė vardą – Nju Govardhana ašramas, buvo gausu kirtanų, ir galiausiai - paskutinės turo vaišės, kurias bhaktų malonumui parengė Vasureta prabhu. Reikia pagirti festivalio organizatorių Krišna katha prabhu už gerą festivalio organizaciją, na ir ypatingai už puikų prasadą, kuris sėkmingai palaikė atsidavusių entuziazmą. Tuo pačiu ypatinga padėka visai virtuvės brigadai, kuri nenuilsdama triūsė atsidavusių pamaloninimui, ir pagrindiniam virėjui – Ločanai prabhu. Ir visų didžiausia padėka – festivalio dievybėms Šri Džaganathai, Baladevai ir Subhadrai, maloningai leidusioms dar kartą joms pasitarnauti.

Atnaujinta (Antradienis, 08 Liepa 2008 15:43)