Mathura-virahocita Darsana-lalasa
kabe kṛṣṇa-dhana pāba hiyāra mājhāre thoba
juḍāiba tāpita-parāṇa
sājāiyā diba hiyā basāiba prāṇa-priyā
nirakhiba se candra-bayāna
he sajani ! kabe mora haibe su-dina
se prāṇa-nāthera saṅge kabe vā phiriba raṅge
sukhamaya jamunā-pulina
lalitā viśākhā lañā tāṅhāre bheṭiba giyā
sājāiyā nānā upahāra
sadaya haiyā bidhi milāibe guṇa-nidhihena bhāgya haibe āmāra
dāruṇa bidhira nāṭa bhāṅgila premera hāṭa
tila-mātra nā rākhila tā’ra
kahe narottama dāsa ki mora jivane āśa
chāḍi gela brajendra-kumāra
Kada aš žvilgsniu galėsiu gėrėtis Krišnos veidu, primenančiu mėnulį, kuris yra brangakmenis, brangesnis už mano gyvenimą? Kada aš galėsiu Jį puošti ir pasodinti savo širdyje, išsivaduodamas iš savo nuodėmingo gyvenimo?
O mano brangusis drauge, kada ateis ta palanki diena, kai aš ekstazės apimtas vaikščiosiu Yamunos krantais su savo širdies Viešpačiu?
Savo rankose nešinas brangiomis dovanomis aš sutiksiu Jį kartu su Lalita ir Višaka. Ar kada geraširdis Likimas suteiks man laimę susitikti savo Viešpatį, transcendentinių savybių vandenyną?
Vaje vaje, mano toks likimas, jog griežti Likimo dėsniai išblaškė meilės dievui turgavietę ir nič nieko čia nebeliko. Narottama dasa apgailestauja: “Kokia viltis liko gyventi dabar, kai Vrajos karaliaus sūnus paliko mane?”
Atnaujinta (Sekmadienis, 13 Gegužė 2012 08:58)