Reklama
prabhupada.jpg
Reklaminis skydelis
Komentarai
  • Ar galima valgyti saulegrazas per ekadsi?
  • nu geras 8)
  • Čia nepaminėtas atvejis, kai šventų vardų kartojim...
  • Sveiki, Klaipėdoje yra radijo stotis "Radijogama",...
  • Labas vakaras, ar beturite šitą knygą?
Pradžia Nektaro lašai

Dieviška vergystė

Vartotojo vertinimas: / 1
BlogiausiasGeriausias 

Iš knygos "Search for Sri Krsna, Reality the Beautiful"

Anapus dvasios "Eik gilyn"

Tuomet Ramananda Raya tarė: jnane prayasam udapasya namanta eva: "Labai sunku atsisakyti pažinimo žavesio." Mes galvojame: "Aš pirma noriu viską suprasti, o tuomet pradėsiu veikti." Čia slypi išskaičiavimai ir įtarumas. Prieš pradėdami veikti, mes norime viską iki galo žinoti, tik tuomet rizikuosime savo kapitalu. Ego, "Aš" yra labai stiprus, ir jis nori gauti ataskaitą apie nuostolius ir pelną. Jis galvoja: "Aš esu šeimininkas. Raktai mano rankose ir aš noriu išbandyti viską, aš noriu viską žinoti. Aš noriu žinoti, kas man tinka." Taigi, mes galvojame, kad esame šeimininkai, ne tarnai, ir klausimus užduodame iš šeimininko pozicijos.

Atnaujinta (Trečiadienis, 20 Rugpjūtis 2008 16:13)

 

Nesena apklausa

Vartotojo vertinimas: / 1
BlogiausiasGeriausias 
Nesenos apklausos duomenimis, 17 procentų pasaulio gyventojų tiki reinkarnacija. Kiti 83 procentai tiesiog reinkarnuojasi... :)
 

Jei Krišna patenkintas

Vartotojo vertinimas: / 1
BlogiausiasGeriausias 
„Padma Puranoje“ yra pasakyta:

arir mitram visam pathyam adharmo dharmatam vrajet
su-prasanne hrisikise viparite viparyayah


„Jei Krišna patenkintas, tuomet priešas gali tapti draugu, nuodai pavirsti skaniu maistu, o bedievystė gali tapti religingumu. Tačiau, jei Krišna nepatenkintas, tuomet draugas gali tapti priešu, skanus maistas – nuodais, o religingumas gali tapti bedievyste.“
 

Padma Puranoje Aukščiausias Viešpats sako:

mam-nimittam krtam papam api dharmaya kalpate
mam anadrtya dharmo pi papam syan mat-prabhavatah


„Jei nuodėminga veikla atliekama dėl Manęs, tuomet ji tampa dorybingais darbais, o jei dorybingi darbai atliekami atstumiant Mane, jie tampa nuodėminga veikla.“

 


Atnaujinta (Trečiadienis, 21 Gegužė 2008 13:18)

 

“Nėra laiko kartoti ir skaityti”

Vartotojo vertinimas: / 1
BlogiausiasGeriausias 

Śrīla Bhaktisiddhanta Sarasvati Thakura Prabhupada

Daugybę kartų mes sakome: „Aš atlieku tiek daug tarnystės, aš neturiu laiko kartoti ir skaityti.“ Šis supratimas yra visiškai karma-buddhi, karminis mentalitetas tarnaujant Viešpačiui. Mes negalime suprasti, kad ši idėja atskirti tarnystę nuo bhadžano yra tarsi blogas kvapas, sklindantis iš mūsų kūno. Štai kodėl mes niekuomet negauname dvasinio mokytojo malonės.

- iš Śrīlos Bhaktisiddhantos straipsnio „Jadābhinivesa Kāhinki Āse?”

Atnaujinta (Penktadienis, 03 Rugpjūtis 2007 16:28)

 

Sena išmintinga beždžionė

Vartotojo vertinimas: / 1
BlogiausiasGeriausias 

Bhaktisiddhanta Sarasvati Thakura

Karalius turėjo grupelę beždžionių, skirtų jo sūnums pasilinksminti. Kasdien beždžionėms duodavo valgyti daug skanėstų nuo karališko stalo. Beždžionių vyriausiasis gerai išmanė įvairių išminčių (Šukračarjos, Brihaspačio, Čanakjos) raštus ir mokydavo kitas beždžiones juose pateiktos išminties. Karaliaus rūmuose taip pat gyveno ir kaimenė avių, mažieji princai mėgdavo pramogauti jodinėdami ant jų. Kai kurios avys buvo įpratę vagiliauti maistą iš karališkos virtuvės, ir dirbantys ten virėjai dažnai būdavo priversti mušti avis už tokį netinkamą jų elgesį.

Beždžionių vedlys susimąstė, kad toks avių elgesys ir virėjų reakcija į šiuos poelgius gali ilgainiui iššaukti beždžionių pražūtį. Jis mąstė, „Avys yra be galo godžios, o virėjai, kita vertus, pasirengę mušti jas bet kuo, kas pakliuvo po ranka. Jei kada nors virėjas trenktų aviai su iš laužo ištraukta degančia pliauska, vilnomis pasidengęs avies kūnas be abejonės užsiliepsnotų. Ir jei nepaprastai susijaudinusi, visa liepsnojanti avis pradėtų lakstyti aplinkui, ji atsitiktinai galėtų įšokti ir į netoliese esančias arklides, kur esantis šienas kaip mat užsiliepsnotų ir akimirksniu visa arklidė ir joje esantys arkliai būtų apimti liepsnų. Vienas senovės išminčius Salihotra, gerai išmanantis gyvulininkystę, pataria, kad nudegimus ant arklio kūno galima išgydyti patepant beždžionės riebalais. Taigi, karalius nurodytų išžudyti visas beždžiones“.

Numatydama gresiantį pavojų, sena išmintinga beždžionė pasikvietė kitas ir slaptai joms pasakė, „Tokiuose rūmuose, kur avys ir virėjai dažnai susiduria vienas su kitu, mūsų, beždžionių, neišvengiamai laukia pražūtis. Tad kuo greičiau, kol dar mūsų nesunaikino, sprukime iš čia į gretimais esantį mišką“. Tačiau pasipūtusios jaunos beždžionės nepaisė senosios beždžionės patarimo. Jos tiesiog pasišaipė iš jos, „Dėl senatvės tave apniko haliucinacijos, kalbi tarsi pamišėlė. Mums visiškai nesinori palikti šios vietos ir iškeliauti į mišką, nes miške būsime priversti maitintis pasibjaurėtino skonio vaisiais. O čia valgome gausybę nuostabiausių patiekalų. Ir netgi patys princai mums tarnauja!“ Išgirdusi pasipūtusių jauniklių atsakymą, senoji beždžionė tarė joms, ašaromis pilnomis akimis, „O kvailiai, nežinote, koks bus ateityje jūsų laikinų malonumų vaisius. Jūsų troškimai galiausiai priartins jūsų sunaikinimą. Pasitrauksiu į mišką vienas, nes nenoriu matyti jūsų mirties“. Taip pasakęs beždžionių vedlys vienas iškeliavo į mišką, palikęs kitas beždžiones rūmuose.

Atėjo lemtinga diena. Godi avis įslinko į virtuvę, ir virėjas trenkė gyvuliui su liepsnojančiu pagaliu. Pamačiusi, kad jos vilna užsidegė, avis kaip mat ėmė garsiai bliauti ir tarsi pamišusi puolė tiesiai į gretimais esančias arklides. Kai apimta liepsnų avis desperatiškai voliojosi po šieną, šis kaip mat užsiliepsnojo ir degant pastatui žuvo daug arklių. Kiti išsilakstė, sukeldami didelę sumaištį rūmuose. Karalius pasikvietė veterinarą ir paprašė gelbėti likusius gyvus arklius. Šis pacitavo Salihotros patarimą, kad beždžionės riebalai labai tinka greitam nudegimų ant arklių išgydymui. Taigi karalius iš karto nurodė, jog būtina gelbėti arklius ir todėl reikia nužudyti beždžiones, kad iš jų išgautų riebalus vaistams. Sužinojęs apie tai beždžionių vedlys labai nusiminė.

Bhaktisidhanta Sarasvatis Thakura nurodo tokią šios istorijos pamoką: kiekvienas, kuris ištikimai seka savo dvasinio mokytojo nurodymais ir nuolatos užima save atsidavimo tarnyste Aukščiausiajam Dievo Asmeniui, be abejonės, susilauks sėkmės. Tų, kurie mano, kad senstantis patarėjas (dvasinis mokytojas) yra iliuzijoje ir žino tik tiek, kiek ir paprasti žmonės, ir vietoje to seka netinkamais palydovais, laukia neišvengiama pražūtis.

Atnaujinta (Trečiadienis, 11 Liepa 2007 15:11)

 

PAIKAS DALYKAS

Vartotojo vertinimas: / 2
BlogiausiasGeriausias 

Filmo reklamos, rodančios rūkančią populiarią kino žvaigždę, sukėlė protestus: „Kodėl rūkymas yra brukamas jautriems jauniems protams?“

Kvailas dalykas čia yra, kad mes protestuojame dėl žvaigždės, kuri vaizduojama rūkanti, bet ne dėl tos pačios žvaigždės, vaizduojamos narkotikų pardavėju, gangsteriu ar padugnių pasaulio vadeiva.  Kai filmai akivaizdžiai rodo seksą, prievartavimus, žalingus įpročius, nusikalstamumą, prievartą ir žudynes, ir kai kino žvaigždės šiais laikais yra iškrypusių vaidmenų modeliai, ar nėra kvaila būti šokiruotam, kai tas pats atsitinka visuomenėje?  Ne taip senai Indijos žmonės buvo sukrėsti žinios apie Mumbai mokyklos berniuką, nužudžiusį savo motiną vien tam, kad gautų pinigų pramogauti kaip jo mėgstamo filmo herojus.  Prieš tai amerikiečiai buvo priblokšti šiurpinančių prievartos prasiveržimų iš realaus gyvenimo Holivude - mokyklos vaikai iššaudė savo mokytojus ir bendraklasius.  Filmų kūrėjai gali racionalizuoti, kad filmai tik atspindi socialines tendencijas, bet ar galima paneigti, kad dažnai jie pasuka, palaiko ir sustiprina užburtą ratą?

Atnaujinta (Penktadienis, 13 Balandis 2007 20:14)

 

Śrīmad Bhāgavatam 10.20.19

Vartotojo vertinimas: / 1
BlogiausiasGeriausias 

Liūčių sezonas ir Ruduo Vṛndāvane

na rarājoḍupaś channaḥ
va-jyotsnā-rājitair ghanaiḥ
ahaṁ-matyā bhāsitayā
sva-bhāsā puruṣo yathā

Liūčių sezono metu mėnulis negalėjo pasirodyti pats, nes buvo padengtas debesimis, kurie patys buvo apšviesti mėnulio spindulių. Panašiai, gyva būtybė, esanti materialioje egzistencijoje, negali pasirodyti tiesiogiai, nes yra padengta klaidingu ego, kurį patį apšviečia tyros sielos sąmonė.

PAAIŠKINIMAS

Čia pateikta analogija yra nuostabi. Liūčių sezono metu mes negalime pamatyti danguje mėnulio, nes mėnulį užstojo debesys. Tačiau šie debesys švyti paties mėnulio spinduliais. Panašiai, mūsų sąlygotoje materialioje egzistencijoje mes negalime tiesiogiai suvokti sielos, nes mūsų sąmonė yra padengta klaidingu ego, kuris yra neteisingas tapatinimasis su materialiu pasauliu ir materialiu kūnu. Tačiau būtent pačios sielos sąmonė nušviečia šį klaidingą ego.

Kaip aprašo Gītā, sielos energija yra sąmonė, o kai sąmonė pasireiškia per klaidingo ego ekraną, ji atrodo apsiniaukusi, materiali sąmonė, kurioje nėra tiesioginio sielos ar Dievo suvokimo. Materialiame pasaulyje netgi didieji filosofai, kalbėdami apie Absoliučią Tiesą, galiausiai griebiasi neaiškių dviprasmybių, kaip ir debesuotas dangus tik netiesiogiai parodo prislopintą mirgančio mėnulio šviesą.

Materialiame gyvenime mūsų klaidingas ego dažnai kupinas entuziazmo, vilties ir atrodytų suvokia įvairius materialius dalykus. Tokia sąmonė skatina mus toliau kapstytis materialioje egzistencijoje. Bet iš tiesų mes patiriame tik blausiai atspindėtą mūsų pirminę tyrą sąmonę, kuri ir yra Krišnos sąmonė – tiesioginė sielos ir Dievo patirtis. Nesuprasdami, kad klaidingas ego tik suvaržo ir aptemdo mūsų tikrą dvasinę sąmonę, kuri yra visiškai nušvitusi ir palaiminga, mes klaidingai manome, kad materiali sąmonė yra kupina žinojimo ir laimės. Tai galima palyginti su požiūriu, kad švytintys debesys nušviečia nakties dangų, nors iš tiesų dangų nušviečia mėnesiena, o debesys mėnesieną tik pritemdo ir suvaržo. Debesys švyti dėl to, kad jie atsijoja ir sustabdo skaisčius mėnulio spindulius. Panašiai, kartais atrodo, kad materiali sąmonė patiria malonumą ar nušvitimą, nes ji dengia ar atsijoja pirminę, palaimingą ir nušvitusią sąmonę, tiesiogiai sklindančią iš sielos. Jei mes pajėgsime suprasti sumanią analogiją, pateiktą šiame posme, mes galėsime lengvai tobulėti Krišnos sąmonėje.

Atnaujinta (Ketvirtadienis, 12 Balandis 2007 20:27)

 

Šrīmad Bhāgavatam 6.4.25

Vartotojo vertinimas: / 1
BlogiausiasGeriausias 

“Kadangi kūnas, gyvybės orai, vidinės ir išorinės juslės, penki grubūs elementai ir subtilūs juslių objektai [forma, skonis, kvapas, lytėjimas, garsas] yra tik materija, jie negali pažinti savo prigimties, kitų juslių prigimties bei prigimties tų, kurie juos kontroliuoja. Tačiau gyvoji būtybė, dėka savo dvasinės kokybės, gali pažinti kūną, gyvybės orus, jusles, elementus ir juslių objektus. Ji taip pat gali pažinti tris gunas, kurios suformuoja viso to pagrindą. Nepaisant to, kad gyvoji esybė pažįsta juos, ji nepajėgi regėti Aukščiausios Būties, kuri vienintelė yra visagalė ir beribė. Todėl aš siūlau savo pagarbą Jai.”

Atnaujinta (Ketvirtadienis, 12 Balandis 2007 20:05)

 
Kalendorius