Toliau girdėsite paskaitą, Śrīmad Bhāgavatam, I giesmė, 7-tas skyrius, 41-42 tekstai. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupāda. Įrašyta 1976 m. spalio 2 d. Vrindavane.

athopetya sva-śibiraṁ
govinda-priya-sārathiḥ
nyavedayat taṁ priyāyai
śocantyā ātma-jān hatān

Grįžęs su savo artimiausiu draugu ir vežėju (Śrī Kṛṣṇa) į stovyklą, žmogžudžio likimą Arjuna patikėjo savo mylimai žmonai, sielvartaujančiai dėl nužudytųjų sūnų.

tathāhṛtaṁ paśuvat pāśa-baddham
avāṅ-mukhaṁ karma-jugupsitena
nirīkṣya kṛṣṇāpakṛtaṁ guroḥ sutaṁ
vāma-svabhāvā kṛpayā nanāma ca

Śrī Sūta Gosvāmis tarė: Kai Draupadī išvydo Aśvatthāmą, surištą virvėmis it gyvulį ir tylintį dėl padarytos gėdingos žmogžudystės, iš moters prigimčiai būdingo švelnumo, įgimto gerumo ir kilnumo ji išreiškė Aśvatthāmai pagarbą, kokią dera reikšti brahmanui.