Eilėraštis apie geriausią vagį

Vartotojo vertinimas: / 1
BlogiausiasGeriausias 

Śrī Caurāgragaṇya-Puruṣāṣṭakam

Śrī Bilvamaṅgala Ṭhākura

vraje prasiddhaṁ navanīta-cauraṁ
gopāṅganānāṁ ca dukūla-cauram
aneka-janmārjita-pāpa-cauraṁ
caurāgragaṇyaṁ puruṣaṁ namāmi (1)

Aš lenkiuosi tam geriausiam iš vagių, kuris yra žinomas Vradžioje kaip sviesto vagis ir tas, kuris pavogė gopių drabužius, ir kuris, priėmusiems Jo prieglobstį, pavagia nuodėmės, susikaupusias per daugybę gyvenimų.

śrī rādhikāyā hṛdayasya cauraṁ
navāmbuda-śyāmala-kānti-cauram
padāśritānāṁ ca samasta-cauraṁ
caurāgragaṇyaṁ puruṣaṁ namāmi (2)

Aš lenkiuosi tam geriausiam iš vagių, kuris pavogė Śrīmatī Rādhikos širdį, kuris pavogė tamsią spalvą iš jauno audros debesies, ir kuris pavagia visas nuodėmes ir kančias iš tų, kurie priėmė Jo pėdų prieglobstį.

akiñcanī-kṛtya padāśritaṁ yaḥ
karoti bhikṣuṁ pathi geha-hīnam
kenāpy aho bhīṣaṇa-caura īdṛg
dṛṣṭaḥ-śruto vā na jagat-traye ’pi (3)

Savo atsidavusius bhaktus Jis paverčia skurdžiais ir klajojančiais benamiai elgetomis – aho! Visuose trijuose pasauliuose niekas nematytė ir negirdėjo apie tokį baisų vagį.

yadīya nāmāpi haraty aśeṣaṁ
giri-prasārān api pāpa-rāśīn
āścarya-rūpo nanu caura īdṛg
dṛṣṭaḥ śruto vā na mayā kadāpi (4)

Vien ištarus Jo vardą sunaikinamas visas kalnas nuodėmių – aš niekada nemačiau ir negirdėjau apie tokį neįtikėtinai nuostabų  vagį!

dhanaṁ ca mānaṁ ca tathendriyāṇi
prāṇāṁś ca hṛtvā mama sarvam eva
palāyase kutra dhṛto ’dya caura
tvaṁ bhakti-dāmnāsi mayā niruddhaḥ (5)

O vagie! Pavogęs mano turtą, mano garbę, mano jutimus, mano gyvenimą ir viską, kas buvo mano, kur Tu pabėgsi? Aš pagavau Tave savo atsidavimo virve.

chinatsi ghoraṁ yama-pāśa-bandhaṁ
bhinatsi bhīmaṁ bhava-pāśa-bandham
chinatsi sarvasya samasta-bandhaṁ
naivātmano bhakta-kṛtaṁ tu bandham (6)

Tu perpjauni baisią Yamarājo kilpą, Tu nutrauki siaubingą materialios egzistencijos kilpą, ir nukerti visų materialius pančius, bet Tu negali nukirsti mazgo, kurį užrišo Tavo paties mylintys bhaktai.

man-mānase tāmasa-rāśi-ghore
kārāgṛhe duḥkha-maye nibaddhaḥ
labhasva he caura! hare! cirāya
sva-caurya-doṣocitam eva daṇḍam (7)

O vagie, pagrobęs iš manęs viską! O vagie! Šiandien aš įkalinau Tave apgailėtiname mano širdies kalėjime, kuris yra labai baisus dėl siaubingos mano neišmanymo tamsos. Jame Tu gyvensi labai ilgai, gavęs tinkamą bausmę už visas Savo vagystes!

kārāgṛhe vasa sadā hṛdaye madīye
mad-bhakti-pāśa-dṛḍha-bandhana-niścalaḥ san
tvāṁ kṛṣṇa he! pralaya-koṭi-śatāntare ’pi
sarvasva-caura! hṛdayān na hi mocayāmi (8)

O Kṛṣṇa, vagie, pavogęs iš manęs viską! Mano atsidavimo kilpa bus užveržta amžinai, ir Tu toliau gyvensi mano širdies kalėjime, nes aš nepaleisiu Tavęs net per milijonus epochų.

Ši aṣṭaka yra skaitoma poetiniu "Upajāti" metru).

Atnaujinta (Penktadienis, 04 Vasaris 2011 16:16)