Rugsėjo 5 d. Šrimati Radharani atėjimo šventė

Vartotojo vertinimas: / 0
BlogiausiasGeriausias 

Iš Śrīlos Prabodhananda Sarasvačio poemos
"Śrī Rādhā-rasa-sudhā-nidhi"

dharmādy-artha-catuṣṭayaṁ vijayatāṁ kiṁ tad-vṛthā-vārtayā
saikānteśvara-bhakti-yoga-padavī tṭ āropitā mūrdhani
yo vṛndāvana-sīmnī kācana ghanāścaryaḥ kiśorī-maṇis
tat-kaiṅkarya-rasāmṛtād iha paraṁ citte na me rocate

Keturi gyvenimo tikslai, pradedant materialia dorybe, kai kuriems žmonėms gali atrodyti šlovingi, bet aš manau, kad jie yra beverčiai. Kodėl turėčiau gaišti savo laiką kalbėdamas apie juos? Kiti žmonės ant galvos gali užsidėti atsidavimo tarnystės Aukščiausiam Dievo Asmeniui kelią. Manęs ir tai nedomina. Vienintelis dalykas, džiuginantis mano širdį, vienintelis nektaras – tai tarnystė nuostabiai, į brangakmenį panašiai merginai, kuri gyvena Vrindavano miško gilumoje. Niekas kitas nedžiugina mano širdies. (78 tekstas)

karmāṇi śruti-bodhitāni nitarāṁ kurvantu kurvantu mā
gudhāścarya-rasāḥ srāg-ādī-viṣayān gṛhṇantu mucantu vā
kair vā bhāva-rahasya-pāraga-matiḥ śrī-rādhikā-preyasaḥ
kicit-jair anuyujyatāṁ bahir aho bhrāmyadbhir anyair api

Bhaktai gali atlikti vediškus ritualus, gali jų neatlikti. Bhaktai, ragaujantys nuostabų ir paslaptingą atsidavimo tarnystės nektarą, gali priimti gėlių girliandas bei kitus dalykus, suteikiančius malonumo juslėms, arba gali jų atsisakyti. Ar kvaili ir nepasišventę žmonės, kurie be tikslo klaidžioja šiame pasaulyje, turi teisę abejoti Šri Radhos brangių bhaktų veiksmais, kurių širdys jau pasiekėį tolimąjį tyros meilės krantą? (83 tekstas)

dūre spṛṣṭy-ādi-vārtā na kalayati manāṅ-nāradādīn sva-bhaktān
śrīdāmādyaiḥ suhṛdbhir na milati ca haret sneha- vṛddhiṁ sva-pitroḥ
kintu premaika-sīmāṁ madhura-rasa-sudhā-sindhu- sārair agādhāṁ
śrī-rādhām eva jānan madhupatir aniśaṁ kuñja- vīthīm upāste

Vengdamas pokalbių apie materialių pasaulių kūrimą, palaikymą ar sunaikinimą, nesiklausydamas Narados ir kitų bhaktų, bėgdamas nuo susitikimo su Šrīdama ir kitais draugais, ignoruodamas savo tėvų meilę, ir dieną naktį galvodamas tik apie Śrī Rādha, kuri yra meilės viršūnė ir neišmatuojamas saldaus nektaro vandenynas, Krišna garbina kelią, vedantį į mišką. (236 tekstas)

kvāsau rādhā nigama-padavī-dūragā kutra cāsau
kṛṣṇas tasyāḥ kuca-kamalyor antaraikānta-vāsaḥ
kvāhaṁ tucchaḥ paramam adhamaḥ praṇy aho gārhya-karma
yat tan nāma sphuratī mahimā hy eṣa vṛndāvanasya

Kas yra Rādhā? Ji yra deivė, kurios net Vedos negali pasiekti. Kas yra Krišna? Jis yra mylimasis, kurio namai Rādhos krūtinės lotoso žiedai. Kas aš esu? Aš esu nereikšminga gyvoji būtybė, susipainiojusi namų ūkio pareigose. Vien todėl, kad Vrindavanas yra tokia šlovinga vieta, net tokiam asmeniui kaip aš davė šventą vardą. (261 tekstas)