Reklama
prabhupada.jpg
Reklaminis skydelis
Komentarai
  • Ar galima valgyti saulegrazas per ekadsi?
  • nu geras 8)
  • Čia nepaminėtas atvejis, kai šventų vardų kartojim...
  • Sveiki, Klaipėdoje yra radijo stotis "Radijogama",...
  • Labas vakaras, ar beturite šitą knygą?
Pradžia Garsas ir vaizdas Paskaitos

Paskaitos

Čia rasite įvairių šventų asmenybių paskaitų mp3 formatu. Tikrinkite dažniau, nes bus pridedamos vis naujos paskaitos.

Radhos ir Krišnos vestuvės

Dina Bandhu pasakoja istoriją iš Brahma Vaivarta Puranos apie Radhos ir Krišnos vestuves Bhandiravane. Labai nuostabi istorija anglų kalba su vertimu į rusų kalbą.

Atnaujinta (Pirmadienis, 21 Lapkritis 2011 09:11)

 

Šrilos Prabhupados paskaita, BG 2.11

Kviečiame pasiklausyti paskaitos: Bhagavad Gita Kokia ji yra, 2 skyrius 11 posmas. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada. Įrašyta 1975 metų vasario 11 d. Meksiko.

 

Šrilos Prabhupados paskaita, BG 1.24-25

Kviečiame pasiklausyti paskaitos: Bhagavad gita, Kokia ji yra, 1 skyrius, 24-25 posmai. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada. Įrašyta 1973 metų liepos 20 dieną Londone.

 

Čaitanya Mahaprabhu - gailestingiausia avatara

Ištrauka iš Jo Šventenybės Niranjana Svamio paskaitos:

 

Neilgai trukus po to, kai Viešpats jam apreiškė savo formą, Sarvabhauma Bhattacarya sukūrė šimtą posmų, dabar žinomų kaip Sarvabhauma-śataka, šlovinančių Viešpatį Čaitanją. Jis turėjo tikrą talentą rašyti eiles todėl galėdavo tai daryti visiškai spontaniškai ir išreikšti savo mintis puikia gramatine forma. Sukūręs Sarvabhauma-śataką, jis taipogi sukūrė kitus du posmus, kuriuos mes ką tik perskaitėme. Tuo metu Sarvabhauma Bhattacarya jau buvo pripažintas kaip didis atsidavęs. Gopinatha Acarya, jo svainis, buvo laimingas matydamas, kad Sarvabhauma tapo didžiu Vaišnavu.

Sarvabhauma Bhattacarya parašė tuos posmus ant dviejų palmių lapų ir įdavė juos Džagadanandai ir Damodarai Panditui kartu su daug maha prasado, kurį Sarvabhauma surinko iš Viešpaties Džagannathos valgio likučių.

Dar prieš šį įvykį, vieną rytą, Sarvabhaumai Bhattacaryai tik prabudus iš miegų, Viešpats Čaitanja atnešė jam truputį maha prasado. Nors žmogui ir nederėtų valgyti prieš nusimaudant, išsivalant burną ir pilnai neapsivalius, Sarvabhauma Bhattacarya nedvejodamas paėmė maha prasadą iš Viešpaties rankos ir greitai įsidėjo sau į burną – padare tai, ko anksčiau niekada nedarydavo. Tačiau, kadangi jis tapo tikru atsidavusiu, jis gerai suprato maha prasado neįkainojamą vertę, kad jis niekuo nesiskiria nuo paties Viešpaties, ir dėlto spontaniškai ji pagerbė.

Viešpats Čaitanja labai nusistebėjo: „Sarvabhauma, tau tai nebūdinga!“ Ir tuomet Sarvabhauma Bhattacarya pradėjo cituoti ślokas iš šventraščių, sakančias, kad vos tiktai žmogus pamato maha prasadą, negalioja jokios aplinkybės, jokie kriterijai, ir bet kokiu atveju žmogus turėtų tučtuojau paimti maha ir jį pagerbti.

Tad Sarvabhauma Bhattacarya žinodamas, koks vertingas yra maha prasadas, nedelsdamas jį paėmė. Taigi, jis nusiuntė Džagannathos maha prasadą kartu su šiais dviem jo sukurtais posmais. Jis paprašė Damodaros Pandito ir Džagadanandos perduoti tai Viešpačiui Čaitanjai. Prieš įeidamas į namus, kur buvo apsistojęs Viešpats Čaitanja, Mukunda pamatė tuos palmių lapus. Perskaitęs, kas buvo parašyta ant kiekvieno iš jų, jis žinojo, ką Viešpats Čaitanja padarys. Todėl jis perrašė abu posmus ant namo sienos.

Tada Mukunda nusiuntė abu posmus kartu su maha prasadu Viešpačiui Čaitanjai. Kai Viešpats Čaitanja pamatė tuos du posmus, užrašytus ant palmių lapų, paėmęs lapus, jis tuoj pat juos perplėšė. Kodėl Jis taip pasielgė? Mes žinome kodėl. Dėl lygiai tos pačios priežasties, kodėl Mukunda žinojo, kaip Viešpats pasielgs ir iš anksto užrašė posmus ant sienos, kad Vaišnavai jų neprarastų. Jie paėmė išsaugotus posmus ir perskaitę apkabino juos savo širdyse.

Atnaujinta (Sekmadienis, 30 Spalis 2011 09:54)

 

Bhagavad Gita 1.23

Kviečiame pasiklausyti paskaitos iš Bhagavad Gitos, Kokia ji yra, 1 skyrius 23 posmas. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada. Paskaita įrašyta 1973 metų liepos 19 d. Los Andžele, Kalifornija.

 

 

Šrimad Bhagavatam 2.3.20

Kviečiame pasiklausyti Šrimad Bhagavatam paskaitos, kurią skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada. Paskaita įrašyta 1972 metų gegužės 26 d. Los Andžele, Kalifornija.

 

Sunkus darbas ir Krišnos malonė

Tad vis dėlto, kas buvo ta tikroji priežastis, dėl kurios Viešpats leidosi surišamas? Višvanatha Čakravarti Thakura apibūdina tai kaip bhakta–ništha. Kas yra toji bhakta-ništha? Bhakta-ništha buvo pasiryžimas (ništha taip pat reiškia ir įsitikinimą), atsidavusiojo pasiryžimo pasireiškimas jo nenuilstančiose pastangose. Kai atsidavęs yra taip pasiryžęs, jog yra pasirengęs padaryti viską, kas reikalinga, kas nutinka dėl tokių jo pastangų? Viešpats apreiškia savo sva-ništha. Abu šie principai yra priežastys, dėl kurių Viešpats yra surišamas. O kas yra toji sva-ništha ? Tai yra pastovi Viešpaties savybė. Pastovi Viešpaties savybė, jog Jį nugali atsidavusiųjų meilė.

Dėl to, Višvantha Čakravarti Thakura kalba apie šį sunkų darbą. Jis mini, jog kai Krišna pamato du dalykus, sunkų darbą, arba parišramą, ir kai Jis pamato nuovargį, kai Jo atsidavęs pradeda pavargti nuo tokio sunkaus darbo.

Taigi, mes niekada neturėtume manyti, kad sunkus darbas ar intensyvios pastangos nėra reikalingos. Mes matome, jog ir šiame materialiame pasaulyje reikalingos intensyvios pastangos. Tiek daug materialistų deda pastangas, kurios netgi putas priverčia bėgti iš burnos, kurios vėliau sukelia tik nepasitenkinimą, taip pat atnešė baimę ir kurių rezultatas galų gale yra mirtis.

Kaip taip atsitiko, kad motina Jašoda gavo tokią malonę, apie kurią teiravosi netgi Maharadža Parikšitas? Tokios malonės nepavyko gauti netgi Viešpačiui Brahmai, Viešpačiui Šivai ar sėkmės Deivei.

Siame žaidime, matome, kad motina Jašoda tą malonę, Krišnos sva-ništhą, gavo savo sunkiu darbu. Viešpats atsako savo atsidavusiajam atsižvelgdamas į bhakto požiūrį ir ryžtą, ir Jis leidžia Sau buti nugalėtam, priklausomam nuo atsidavusiojo troškimų.

Prieš tai buvusiame komentare Prabhupada paaiškina, kad Krišna nėra pavaldus atsidavusiajam, veikiau Jis yra kontroliuojamas atsidavusiojo meilės. Priklausomai nuo to, kokiame santykyje atsidavęs jaučia meilę Krišnai, Krišna jam atsiliepia. Taigi tie, kurie turi motinišką prisirišimą prie Krišnos, kaip motina Jašoda, Krišna atsako į jų meilę ir apdovanoja juos neišsenkančia malone, leisdamas Sau buti jų meilės nugalėtam.

Visi turi tam tikrą suvokimą apie Aukščiausiąjį Viešpatį. Bet koks gi yra motinos Jašodos suvokimas? „Krišna yra mano sūnus.“ Pabandykite tai pakeisti. Tai neįmanoma. To negalima pakeisti. Tai yra amžiais pasireiškiantis prisirišimas, kuris visada glūdi jos širdyje. Ir tie, kuriems patinka toks prisirišimas, turėtų medituoti į motinos Jašodos meilę Krišnai.

 

Taigi taip motina Jašoda visada galvoja apie Krišną. Tai taipogi yra sunkus darbas. Tai nėra toks lengvas dalykas. Bet jeigu mes turėsime tvirtą pasiryžimą, ir visados stengsimės atminti Viešpatį, klausytis, kaip Viešpats šlovinamas, ypatingai aprašymus ir pasakojimus apie Jo žaidimus dvasiniame pasaulyje, tuomet Viešpats gali būti nugalėtas, kitu atveju Jo įveikti negali niekas visuose trijuose pasauliuose.

Tai patvirtina Viešpats Brahma „Šrimad Bhagavatam“: tiems, kas paskyrė savo gyvenimus šiems transcendentiniams pasakojimams, kuriuos pasakoja Viešpats arba Viešpaties atsidavusieji, tas neabejotinai užkariaus Viešpatį, nors Jo niekas negali įveikti visuose trijuose pasauliuose.

Taigi, parodykime tokią parišramą (pastangas). Tebūnie tai mūsų sunkus darbas. Viešpats visada bus nugalėtas ir suteiks mums Savo malone, lygiai taip pat, kaip Jis suteikė malonę motinai Jašodai.

 
More Articles...
Kalendorius