Sanskrito terminų žodynas
Ačarja - tas, kuris moko savo pavyzdžiu; dvasinis mokytojas.
Ačintja-bhedabheda-tattva - Dievo ir Jo energijų "nesuvokiamos vienovės ir skirtybės" doktrina, kurią skelbia Viešpats Čaitanja.
Ačjuta - nepatiriantis nuopolio.
Agnis - ugnies pusdievis.
Agnihotra-jagja - iškilminga deginamoji auka, atnašaujama pagal Vedų ritualus.
Ahankara - netikras ego, dėl kurio siela klaidingai tapatina save su materialiu kūnu.
Ahimsa - prievartos nenaudojimas.
Akarma - "neveikimas"; pasiaukojimo veikla, nesukelianti jokio atoveikio.
Ananda - dvasinė palaima.
Apara-prakrti - Viešpaties žemesnioji, materiali energija (materija).
Arčana - arča-vigrahos garbinimo metodika.
Arča-vigraha - Dievo forma, apreikšta per materijos pradmenis, pvz. Krišnos piešinys ar skulptūra, garbinama namuose arba šventykloje. Būdamas tokios formos, Viešpats asmeniškai priima Savo bhaktos garbinimą.
Arjas - civilizuotas Vedų kultūros pasekėjas; tas, kurio tikslas - dvasinė pažanga.
Asura - asmenybė, priešiškai nusistačiusi tarnybos Viešpačiui atžvilgiu.
Ašramos - keturi dvasinio gyvenimo skyriai pagal Vedų socialinę sistemą: brahmačarja (studijų metai), grhastha (šeiminis gyvenimas), vānaprastha (atsiskyrimas), sannyāsa (atsižadėjimas).
Aštanga-joga - "aštuonių pakopų kelias", kurį sudaro jama, nijama (dorovinė praktika), asana (kūno pozos), pranājāma (kvėpavimo kontroliavimas), pratjāhāra (juslių atitraukimas), dhārana (proto nuraminimas), dhjana (meditacija) ir samādhi (gili širdyje glūdinčio Višnu kontempliacija).
Atma - savasis "aš". Atmā gali nurodyti kūną, protą, intelektą arba Aukščiausiąjį "Aš". Tačiau įprastinė žodžio atmā prasmė - individuali siela.
Avatara - "nužengiantis"; visiškus ar dalinius įgaliojimus turinti Dievo inkarnacija, kuri su tam tikra misija nužengia iš dvasinės karalystės.
Avidja - neišmanymas.
Bhagavanas - "tas, kuris valdo visus turtus ir galybą"; Aukščiausias Viešpats - grožio, galios, šlovės, turtų, žinojimo ir atsižadėjimo šaltinis.
Bhakta - pasiaukojąs Viešpaties pasekėjas.
Bhakti - pasiaukojimo tarnyba Aukščiausiam Viešpačiui.
Bhakti-joga-jungtis su Aukščiausiu Viešpačiu per pasiaukojimo tarnybą.
Bhakti-rasamrta-sindhu - pasiaukojimo tarnybos vadovėlis, kurį šešioliktame amžiuje sanskrito kalba parašė Šrīla Rūpa Gosvamis.
Bharata - senovės Indijos valdovas, kurio palikuonys - Pandavos.
Bhava - ekstazė; bhakti pakopa, tuoj po kurios pasireiškia tyra meilė Dievui.
Bhišma - kilnusis karvedys, garbinamas kaip Kuru dinastijos senolis.
Brahma - pirma visatos būtybė; Viešpaties Višnu nurodymu Brahma kuria visas visatos gyvybės formas ir valdo aistros guną.
Brahmačaris - Vedų socialinėje sistemoje (žr. Ašramos) mokinys, besilaikantis celibato.
Brahma-džigjasa - klausimai iš dvasinio žinojimo srities.
Brahmadžjoti - dvasinis spindėjimas, skleidžiamas transcendentinio Viešpaties Krišnos kūno ir apšviečiantis dvasinį pasaulį.
Brahmaloka - Viešpaties Brahmos buveinė, aukščiausia šio pasaulio planeta.
Brahmana - išmintingiausios žmonių klasės atstovas Vedų visuomenės sistemoje, kuri dalijama į keturis skyrius pagal veiklos pobūdį.
Brahmanas - (1) individuali siela; (2) beasmenis visa persmelkiantis Aukščiausiojo aspektas; (3) Aukščiausias Dievo Asmuo; (4) mahat-tattva, visuminė materijos substancija.
Brahma-samhita - Viešpaties Brahmos maldų Viešpačiui Krišnai tekstas, Viešpaties Čaitanjos Mahaprabhu atrastas Pietų Indijoje.
Buddhi-joga - termino bhakti-joga (pasiaukojimo tarnyba Krišnai) variantas, kuris rodo, kad ji daugiausia remiasi intelektu (buddhi).
Čaitanja-čaritamrta - Šrī Čaitanjos Mahaprabhu eiliuota biografija, kurią šešiolikto amžiaus pabaigoje bengalų kalba sudėjo Krišnadasa Kaviradža.
Čaitanja Mahaprabhu - Viešpaties Krišnos inkarnacija Kali amžiuje. Penkiolikto amžiaus pabaigoje Jis atėjo į Navadvīpą (Vakarų Bengalija) ir įvedė juga-dharmą (pirmapradį religijos įstatymą, skirtą mūsų amžiui) - kolektyvinį šventų Dievo vardų giedojimą.
Čandala - Šunėdis, neliečiamasis.
Čandra - pusdievis, viešpataujantis Mėnulyje (Čandralokoje).
Čaturmasja - askezės, atliekamos liūčių sezono metu Indijoje.
Deva - pusdievis ar dieviška asmenybė.
Dharma - (1) religijos principai; (2) amžina prigimties pareiga (t.y. pasiaukojimo tarnyba Viešpačiui).
Dhjana - meditacija.
Dvapara-juga- žr. Juga.
Gandharvos - dangaus pusdieviai dainiai ir muzikantai.
Garbhodakašayī Višnu - žr. Puruša-avataros.
Garuda - žmogus-paukštis, Viešpaties Višnu nešėjas.
GBC - aukščiausia ISKCON’o valdančioji taryba, žr.skyrelį ISKCON.
Goloka - Krišnaloka, amžinoji Viešpaties Krišnos buveinė.
Gosvamis - svamis, tas, kas pajėgia visiškai suvaldyti savo jusles.
Grhastha - vedęs vyras, gyvenantis pagal Vedų socialinės sistemos normas.
Gunos - trys "modusai", materialaus pasaulio savybės: dorybė, aistra ir neišmanymas.
Guru - dvasinis mokytojas.
Indra - aukščiausias dangaus valdovas ir lietų valdanti dievybė.
ISKCON - Tarptautinė Krišnos Sąmonės Bendrija, žr.skyrelį ISKCON.
Jagja - auka.
Jamaradža - pusdievis, baudžiantis nusidėjėlius po mirties.
Joga - dvasinė disciplina kaip susijungti su Aukščiausiuoju.
Joga-maja - vidinė, dvasinė Viešpaties energija.
Juga - "amžius". Yra keturios cikliškai pasikartojančios jugos: Satja-juga, Treta-juga, Dvapara-juga ir Kali-juga. Slenkant amžiams nuo Satjos iki Kali, religija ir gerosios žmogaus savybės palengva sunyksta.
Džīva (džīvatma) - amžina individuali siela.
Gjana - transcendentinis žinojimas.
Gjana-joga - dvasinės realizacijos kelias, kai tiesa ieškoma spekuliatyvios filosofijos pagalba.
Gjānis - tas, kas eina gjāna-jogos keliu.
Kala - laikas.
Kali-yuga - kivirčų ir veidmainystės amžius". Prasidėjo prieš penkis tūkstančius metų, trunka 432 000 metų. Žr. Juga.
Karma - materiali veikla, užtraukianti atoveikį.
Karma-joga - Dievo pažinimo kelias, paskiriant Jam savo darbo vaisius.
Karmis - tas, kas užsiėmęs karma (karmine veikla); materialistas.
Krišnaloka - aukščiausia Viešpaties Krišnos buveinė.
Kširodakašayī Višnu - žr. Puruša-avatāros.
Kuru - Kuru palikuonys, arba Dhrtaraštros sūnūs, priešiški Pandavoms.
Līla - transcendentinė pramoga, Aukščiausio Viešpaties žygiai.
Loka - planeta.
Maha-mantra - "didžioji mantra": Harė Krišna, Harė Krišna, Krišna Krišna, Harė Harė / Harė Rama, Harė Rama, Rama Rama, Harė Harė.
Mahatma - "didi siela"; išsivadavusi asmenybė, visiškai įsisąmoninusi Krišną.
Mahat-tattva - visuminė materijos energija.
Maja - iliuzija; Aukščiausio Viešpaties energija, klaidinanti gyvąsias esybes, verčianti užmiršti savo dvasinę prigimtį ir Dievą.
Majavadis - impersonalistas.
Mantra - transcendentinis Vedų himno garsas.
Manu - pusdievis, žmonijos tėvas.
Mukti - išsivadavimas iš materialios būties.
Muni - išminčius.
Naiškarma - termino akarma variantas.
Narajana - keturrankis Viešpaties Krišnos pavidalas, viešpataujantis Vaikunthos planetose; Viešpats Višnu.
Nirguna - be atributų ar savybių; kalbant apie Aukščiausią Viešpatį, terminas pažymi, kad Viešpats neturi materialių savybių.
Nirvana - laisvė nuo materialios būties.
Om (omkara) - šventas skiemuo, atstovaujantis Absoliučiai Tiesai.
Pandavos - penki karaliaus Pandu sūnūs: Judhišthira, Bhīma, Ardžuna, Nakula ir Sahadeva.
Pandu - Dhrtaraštros brolis ir brolių Pandavų tėvas.
Paramatma - Supersiela, lokalizuotas Aukščiausio Viešpaties aspektas; vidujis liudininkas ir vadovas, lydintis kiekvieną sąlygotą sielą.
Parampara - mokinių seka.
Prabhupada - ISKCON Įkūrėjas ačarja A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupada (1896-1977), žr.skyrelį Prabhupada.
Prakrti - energija arba gamta.
Pranajama - kvėpavimo kontrolė kaip jogos tobulėjimo priemonė.
Prasadam - pašventintas maistas; maistas su pasiaukojimu pasiūlytas Viešpačiui Krišnai.
Pratjahara-juslių atitraukimas kaip jogos tobulėjimo priemonė.
Prema - tyra, spontaniška pasiaukojama meilė Dievui.
Prtha - Kunti; karaliaus Pandu žmona ir Pandavų motina.
Puranos - aštuoniolika istorinių priedų Vedoms.
Puruša - "besimėgaujantis subjektas"; individuali siela arba Aukščiausias Viešpats.
Purusa-avataros - pirminės Viešpaties Visnu ekspansijos, kuriančios, saugojančios ir naikinančios materialias visatas. Karanodakašajī Višnu (Maha-Višnu) guli Priežasčių Vandenyne ir iškvepia nesuskaičiuojamą daugybę visatų; Garbhodakašajī Višnu įeina į kiekvieną visatą ir kuria įvairovę; Kširodakašajī Višnu (Supersiela) įeina į visų sukurtų būtybių širdis ir kiekvieną atomą.
Radžo-guna - aistros guna.
Rakšasos - demonų žmogėdrų rasė.
Rāma - (1) Viešpaties Krišnos vardas, reiškiantis "visų malonumų šaltinis"; (2) Viešpats Ramačandra, Krišnos inkarnacija - idealus teisusis karalius.
Rūpa Gosvamis - vienas iš šešių Vrndavanos gosvamių, svarbiausių Šrī Čaitanjos Mahaprabhu pasekėjų, jų vadovas.
Sac-čid-ananda - amžinybė, palaima ir visiškas žinojimas.
Sadhu - šventasis, arba Krišną įsisąmoninusi asmenybė.
Saguna - "turintis atributus arba savybes"; kai kalbama apie Aukščiausią Viešpatį, terminas pažymi, kad Jis turi dvasines, transcendentines savybes.
Samadhi - transas, visiškas panirimas į Dievo sąmonę.
Samsara - materialaus pasaulio gimimo ir mirties ratas.
Sanatana-dharma - amžinoji religija, pasiaukojimo tarnyba.
Šankara (Šankaračarja) - įžymus filosofas, įtvirtinęs advaitos (nedualizmo) doktriną, akcentuojančią neasmenišką Dievo prigimtį ir visų sielų tapatybę su nediferencijuotu Brahmanu.
Sankhya - (1) analitinis materijos ir dvasios skyrimas; (2) pasiaukojimo tarnybos kelias, kurį aprašė Viešpats Kapila, Devahūti sūnus.
Sankīrtana - kolektyvinis Dievo šlovinimas, ypač giedant šventą Jo vardą.
Sannyasa - pasaulio atsižadėjimas, skirtas dvasinei kultūrai vystyti.
Sannyasis - žmogus, atsižadėjęs pasaulio.
Šastra - apreikštieji raštai; Vedų raštai.
Satya-juga - žr. Juga.
Sattva-guna - dorybės guna.
Šiva - pusdievis, kontroliuojantis materialią neišmanymo guną (tamo-guną) ir naikinantis materialų kosmosą.
Smaranam - pasiaukojamas (Viešpaties Krsnos) atminimo procesas, viena iš devynių pagrindinių bhakti-yogos formų.
Smrti - apreikštieji raštai, Vedų priedai, pvz. Purānos.
Šravanam - klausymasis apie Viešpatį, viena iš devynių pagrindinių pasiaukojimo tarnybos Viešpačiui formų.
Šrimad-Bhagavatam - Purāna, arba istorija, kurią Vyasadeva specialiai užrašė tam, kad būtų galima giliai suvokti Viešpatį Šrī Krišną.
Šruti - Vedos.
Šūdra - darbininkų klasės atstovas Vedą visuomenėje, kuri dalijama į keturis skyrius pagal veiklos pobūdį.
Svamis - tas, kuris pajėgia visiškai suvaldyti savo jusles; žmogus, atsižadėjęs pasaulio.
Svargaloka - materialios dangaus planetos, pusdievių buveinės.
Svarūpa - pirminė dvasinė forma arba konstitucinė sielos padėtis.
Tamo-guna - neišmanymo guna.
Treta-juga - žr. Juga.
Upanišados - 108 filosofiniai traktatai, įeinantys į Vedas.
Vaikunthos - amžinos dvasinio pasaulio planetos.
Vaišja - prekijų ir žemdirbių klasės atstovas Vedų visuomenėje, kuri dalijama į keturis skyrius pagal veiklos pobūdį.
Vaišnava - Aukščiausio Viešpaties bhakta.
Vanaprastha - žmogus, atsisakęs šeiminio gyvenimo, kad galėtų praktikuoti didesnį atsižadėjimą pagal Vedų visuomenės sistemos normas.
Varnašrama-dharma - Vedų socialinė sistema, organizuojanti visuomenę į keturis skyrius pagal veiklos pobūdį ir keturis dvasinius skyrius (varnas ir āšramas)
Vasudeva - Viešpaties Krsnos tėvas.
Vāsudeva - Krišna, Vasudevos sūnus.
Vedanta-sūtra - Vyasadevos parašytas filosofinis traktatas, susidedantis iš trumpų aforizmų ir išreiškiantis Upanišadų esmę.
Vedos - keturi pirminiai šventraščiai (Rg, Sāma, Atharva ir Yajur).
Vidja - žinojimas.
Vikarma - darbas, prieštaraujantis šventraščių nurodymams; nuodėmingas veiksmas.
Virat-rūpa, arba Višva-rūpa - Aukščiausio Viešpaties visatos pavidalas.
Višnu - Dievo Asmuo.
Višnu-tattva - Dievo statusas, arba kategorija.
Vjasadeva - Vedų sudarytojas ir Purānų, Mahābharatos bei Vedānta-sūtros autorius.
Vrndavana - transcendentinė Viešpaties Krsnos buveinė, dar vadinama Goloka Vrndavana arba Krišnaloka. Vrndavanos miestas Mathuros apygardoje (Uttar Pradešas, Indija), kur prieš penkis tūkstančius metų nužengė Krišna, yra dvasinio pasaulio buveinės manifestacija žemėje.Atnaujinta (Ketvirtadienis, 12 Balandis 2007 21:23)