|
|
Apie amžiną sielos gyvenimą
„Žinok, jog tai, kas persmelkia visą kūną-nesunaikinama. Niekas negali sunaikinti nemirtingos sielos."
Komentaras: įvairios civilizacijos visais laikais turėjo savitą požiūrį į gyvybės kilmę. Šių dienų materialistiški mokslininkai gyvybės atsiradimo priežastimi laiko cheminių elementų susijungimą, nors eksperimentiškai to negali patvirtinti. Iš Vedų pozicijos toks teigimas apie gyvybės materialią prigimtį yra gryniausias nesusipratimas.Visų Vedų žinojimo esmė yra išdėstyta „Bhagavad-gitoje", kuri neapsiriboja šia planeta ir netgi šia Visata. Dar prieš 5 tūkstančius metų, Vedų civilizacijos pabaigos laikais, gyveno arijai -žmonės, kurie žinojo gyvenimo vertę ir savo civilizaciją grindė dvasine realizacija, t.y. jie suprato dvasios ir materijos skirtumą. Todėl jų gyvenimo tikslu buvo laikoma savo dvasinės prigimties suvokimas, kad siela ir yra tikrasis, Aš", o materialus kūnas - tik išorinis apvalkalas, kuris mus pririša prie materialaus pasaulio. O žmonės, kurie vadovaujasi materialia būties samprata, nežino, jog gyvenimo tikslas - suvokti Absoliučią Tiesą. Juos pakeri išorinės materialaus pasaulio savybės, ir todėl jie nežino, kas yra išsivadavimas.
Antiprotono atradimas buvo apdovanotas Nobelio premija. Antiprotonas ar antimaterija yra dvasinė realybė. Yra materialus, yra ir dvasinis pasaulis. Antimaterija savo savybėmis diametraliai priešinga materijai. Materija laikina, todėl sunyksta, o antimaterija yra amžina ir nenykstanti; materija inertiška, o antimaterija - sąmoninga. Antimaterija yra dvasia ir tik dėka jos kūnas gyvuoja. Kai tik siela palieka kūną, jis suyra.
Vedos plačiai paaiškina tikrąją sielos prasmę, kuri sąmone persmelkia visą kūną. Visi jaučiame skausmą ar malonumą, atskiroje kūno dalyje arba visame kūne. Sąmonės išplitimas ribojasi vienu konkrečiu kūnu. Vieno kūno skausmai ar malonumai nežinomi kitam. Vadinasi, kiekvienas atskiras kūnas - individualios sielos buveinė, o sielos buvimo požymis - individuali sąmonė. Teigiama, kad sielos dydis - viena dešimttūkstantoji plauko galiuko dalis. Materialus kūnas be sąmonės -negyvas, lavonui sąmonės negrąžins jokios materialios priemonės. Vadinasi, sąmonė - ne kažkokio, kad ir be galo ilgo materijos elementų jungimosi proceso, o dvasinės sielos egzistavimo rezultatas. Taigi, kaip ir Saulė savo spinduliais persmelkia visą Visatą ir palaiko ten kūnų gyvavimo sąlygas, taip ir siela savo sąmone persmelkia visą kūną ir palaikio ten gyvybinius procesus, kaip pavyzdžiui, kraujo kūneliai, išnešiojantys deguonį iš plaučių, semiasi energijos iš sielos. Kai siela palieka savo buveinę, kraujo apytakos resursai išsenka. Vadinasi, ne kas kita, o būtent dvasinė siela palaiko materialaus kūno egzistavimą. Pats kūnas nieko vertas. Privalome žinoti, kad įkūnyta gyva esybė nežūva, kai jos kūnas sužeidžiamas mirtinais ginklais. Jos neįmanoma sunaikinti jokiu materialiu ginklu, sudeginti ugnimi, permerkti vandeniu ar išdžiovinti vėju. Jau dėl savo dvasinės prigimties gyvoji esybė negali būti nužudyta. Sunaikinti arba manyti esant sunaikinamą galima tik kūną. Suprantama, tai jokiu būdu nėra skatinimas žudyti. Vedos nurodo: niekada prieš nieką nenaudok smurto. Savavališkas bet kokio gyvūno ar žmogaus nužudymas vertas pasibjaurėjimo, už jį baudžia jei ne valstybės, tai Viešpaties įstatymais.
Be galo maža Aukščiausios Dvasios fragmentinė dalelė kokybiškai tapati Aukščiausiajam. Ji nekinta taip, kaip kūnas. Materialus kūnas todėl, kad jame įs/kuria siela, bet pati siela negimsta. Siela neužgimsta su kūnu, taip pat ji ir nemiršta. Miršta tas, kas gimsta. Kūno pakitimai sielai neturi jokios įtakos, nes j i amžina, visados egzistuojanti ir pirminė. Siela - kupina žinojimo, nes ji visada ir visiškai sąmoninga.
Taigi nei Vedų žinojimas, nei Šiuolaikinis mokslas neneigia, kad kūne egzistuoja dvasinė siela, o mokslą apie sielą„Bhagavad -gito-je" išsamiai pateikia Pats Dievo Asmuo.
Kęstutis BALTRĖTIS
APIE AUTORIŲ Kęstutis Baltrėtis gyvena Antalksnės kaime, čia atvykęs 20OO-ųjų metų balandžio pirmąją iš Žemaitijos. Jau 22-ejus metus jis eina Bhakti jogos (meilės jogos) keliu, o jau penkiolika metų šias tiesas skleidžia ir aplinkiniams. Jo pamokslų galima pasiklausyti Vilniuje ir Ignalinoje (Ignalinos kultūros centre kas antrą trečiadienį). Kęstučio dvasinis mokytojas gimęs Airijoje, šiuo metu savo misiją atlieka Afrikoje, bent porą kartų per metus atvažiuoja į Lietuvą.
Gyvenimas kaime, pasak Kęstučio, viskas, ko reikia sielai: čia paprastas gyvenimas, išaukštintas mąstymas.
Tuos, kuriems rūpi jų dvasinis augimas, Kęstutis mielai laukia susitikimuose Ignalinoje, pasiryžęs drauge ieškoti tobulėjimo kelių.
2008 m. balandžio 19 d., Nr. 29 (7013), "Naujoji Vaga", Ignalinos rajono laikraštis