Prisiminti Viešpatį

Srimad-Bhagavatam, 10.51.43 komentaras:

Ačarjos sako, kad mes sielojamės kai jaučiamės neišbaigti, kai prarandame ką nors, arba kai negalime pasiekti tai, ko trokštame. Kas patenkino Krišną ir taip gavo Viešpaties malonę, niekada nepergyvnes dėl šių dalykų. Viešpats Krišna yra visų malonumų šaltinis. Jam patinka dalintis savo dvasine palaima su visomis gyvomis būtybėmis. Mums tiesiog reikia kooperuotis su Aukščiausiu Viešpačiu.

Prisiminti Viešpatį

Vienas žmogus labai didžiuodavosi savo darbais. Savo sode jis pasodino daugybę augalų (iš įvairių šalių),

tad kasdien jo sodą lankydavo daugybė lankytojų. Jis visiems išdidžiai aiškindavo: "Čia aš pasodinau šitą, o tenai štai šitą.."

Vieną dieną į sodą užklydusi karvė suėdė kelis augalus. Tas žmogus iš pykčio ėmė ją ir užmušė. Karvės lavoną užkasė toli nuo sodo ir uždangstė žole.

Po kiek laiko pas jį apsilankė papa-murti - tos jo nuodėmės pavidalas, ir tarė:

- Koks gražus tavo sodas! Ei, bet kas ten už jo?"

Ir priėjęs rado užkastą karvę.

- O, tai tu ją užmušei?? Turėsi dabar už šią nuodėmę atkentėti..

- Ne, - atsakė sodininkas - iš tiesų aš jos neužmušiau - ją užmušė Indra, kuris valdo mano ranką.

[pasak šastrų, kūno dalis valdo adištatri devatos: rankose būvoja Indra, akyse - Sūrja, prote - Čandra,

nosyje - Ašvini-Kumara, kojose - Višnu, ir t.t.]. Tą pat akimirką pasirodė pats Indra.

- Ei, kodėl mane kaltini?? Kas pasodino šį augalą - tu? O kas užmušė karvę - aš?

Ir Indra labai supyko, ir nuvedė sodininką pas Jamaradžą.

Atsitikus ar gavus ką nors gero, materialistinis supratimas leidžia laikyti tai mūsų veiklos rezultatu ar atlyginimu.

O jei nutinka kas nors bloga, tuomet iškart kaltinamas Viešpats.

Bet verčiau visuomet, kai nutinka kas nors gero ar blogo, priimkime tai kaip Bhagavano malonę.

Šrila BV Vana Maharadžas, iš hari-kathos Rusijoje, 2011, balandžio 22 d..