INGREDIENTAI:

šviežios grietinės indelis (250ml),
300 g. cukraus,
(galima dėti  riešutų),
šaukštas sviesto.

GAMINIMAS:

Į indą supilti pusę kiekio cukraus. Virinti ir maišyti tol kol pasidarys skysta ir ruda masė. Kai tarp rudos masės nebesimato cukraus gabaliukų įdedame šaukštą (didelį šaukštą) grietinės, išmaišome ir verdame tol kol pasidaro šviesiai ruda masė. Virti tol kol nebelieka cukraus gabaliukų. Tada galima dėti riešutų, (man asmeniškai patinka be riešutų). Viską išmaišome ir į lėkštę arba į formeles.

Harė Krišna!

Aš, Mikė Pūkuotukas, staiga turiu mąstyti apie dalykus, kurie per sunkūs mano mažam proteliui. Niekada nesusimąstydavau apie tai, kas ten už mūsų daržo, kuriame apsigyvenome: aš, Knysliukas, Triušiukas, Nulėpausis ir mūsų draugas Krisius. Tai reiškia, kad gyvename čia ir toliau, ir ničniekas nepasikeitė, o aš ką tik suvalgiau iš medaus statinaitės savo šį bei tą, tik Kriusius minutėlei išėjo.

Gudragalvė Pelėda sako, kad iš kart už mūsų daržo prasideda Laikas, o tai toks siaubingai gilus šulinys, į kurį jei tik įkrenta kas, lekia ir lekia žemyn, kol nežinia kas jam paskui atsitinka. Truputėlį nerimavau dėl Krisiaus, kad ten neįkristų, tačiau jis galiausiai sugrįžo ir tuomet jo pasiteiravau apie tą šulinį. „Pūkuotuk, - pasakė, - buvau ten ir kritau, ir keičiausi bekrisdamas, mano kojos išilgėjo, buvau suaugęs, mūvėjau kelnes lig žemės ir man užaugo barzda, paskui pražilau, susikūprinau, vaikščiojau pasiramsčiuodamas lazda ir pagaliau numiriau. Visa tai aš tikriausiai būsiu susapnavęs, nes tatai atrodė kažkaip netikra. Tikras man visuomet buvai tu, Pūkuotuk, ir mūsų žaidimai. Dabar jau niekad iš čia neišeisiu, net jei pakviestų mane pavakarių.“

Norime Jus informuoti, kad nuo rugsėjo mėnesio Vilniuje pradės veikti  sekmadieninė vaišnaviška mokyklėlė pavadinimu „HARIBOL“. Numatomos tokios  pamokėlės:

Teatro ir improvizuoto šokio pamokėlės. 
Mokytojai: Tomas Dapšauskas, Jovita Groblytė, bei Airida Gintautaitė. 
Pamokėlių tikslas – padėti vaikams pažinti save ir supantį pasaulį  vaidybos, judesio ir šokio priemonėmis.

Muzikos pamokėlės. 
Mokytojas Laimonas Jančas. 
Pamokėlių tikslas -  supažindinti vaikus su įvairiais vaišnaviškais  muzikos instrumentais ir mokyti jais groti bei įvairiai improvizuoti.  Vaikai mokysis išreikšti savo mintis per muziką ir transcendentinį garsą,  dalyvaus badžanų bei kirtanų kūrybiniame procese.

Dailės pamokėlės. 
Mokytojai Vita Drumžlytė ir Monika Juteliėnė (Manjari Kripa). 
Pamokėlių tikslas -  lavinti vaikų kūrybingumą, padėti jiems išreikšti  savo mintis, idėjas, įspūdžius panaudojant menines dailės priemones –  guašą, akvarelinius pieštukus, modeliną, molį ir kt. Vaikai bus  supažindinti su įvairiomis skulptūrų konstravimui reikalingomis  medžiagomis.

Sveikatą stiprinančios pamokėlės. 
Mokytoja Agnė Purkėnė. 
Pamokėlių tikslas -  naudojant vaikų jogos, kvėpavimo ir atsipalaidavimo  pratimus, mokyti vaikus savimasažo bei laimės linkėjimo metodikų –  sustiprinti kūną, nuraminti protą, mintis, atsipalaiduoti ir būti  laimingu.

Kovos menų pamokėlės. 
Mokytojas Vaidas Arvasevičius. 
Pamokėlių metu mokytojas supažindins vaikus su Kovos menų filosofija,  žmogaus kūno fiziologija, savigynos psichologija, judesių technika bei kitomis svarbiomis disciplinomis, leidžiančiomis suvokti kaip juda žmogaus  kūnas ir kaip jį kontroliuoti. Vaikai bus supažindinti su vedinės visuomenės struktūra ir samprata, prigimtiniais žmogaus tipais,  reikalingomis charakterio savybėmis, norint sėkmingai įvaldyti žmogaus  kūną ir kovos meną.

Juvelyrikos, akmenų pažinimo pamokėlės. 
Mokytojas Gintaras Kunskas. 
Pamokėlių tikslas - padėti vaikams pažinti juvelyrikos bei įvairių  mineralų pasaulį, jų apdirbimo technikas ir metodus. Mokytojas  supažindins vaikus su retųjų, pusbrangių ir brangiųjų akmenų fizikinėmis  ir energetinėmis savybėmis.

Vertybių pamokėlės. 
Mokytojos Milda Bajevienė, Ana Kurmajeva ir Goda Ragauskaitė. 
Pamokėlių tikslas – remiantis vaišnavų pasaulėžiūra ir religija mokyti  vaikus amžinųjų vertybių: tiesos, ramybės, teisingumo, meilės ir taikos.

„HARIBOL“ mokyklėlės direktorė Milda Bajevienė. Projektą kuruoja  Dhanandžaja Pandit Das-  (Donatas Janickis). Visus, kurie susidomėjo ir  norėtų leisi savo vaikus į šią sekmadieninę mokyklėlę (už aukas) kviečiame  registruotis elektroniniu adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai Bus renkamos įvairaus  amžiaus vaikų ir paauglių grupės, todėl registracijos metu prašome  nurodyti savo vaiko(ų) vardą, amžių, lytį ir pamokėles, kurias norės  vaikai lankyti. Rugsėjo 6 dieną yra numatomas tėvų susirinkimas, kuriame gausite visą Jus  dominančią informaciją.

Labai lauksime Jūsų laiškų. Kontaktiniai numeriai:

Goda R. + 37064712490
Milda B. + 37061250901

Ištraukos iš Alain de Botton pokalbio BBC radijo laidoje. Visas pokalbis angliškai yra šiuo adresu: http://www.bbc.co.uk/news/magazine-14506129

... Šiandien aš noriu iš pateikti neįprastą idėją, kad mes būtume daug linksmesni, jei išmoktume būti šiek tiek pesimistiškesni.

Ir visiškai pasaulietiniu požiūriu, aš norėčiau spėti, kad šventraščių citatose, kurios žada mums išganymą, religijoms labai tinka būti pesimistiškomis. Pavyzdžiui, krikščionybė didelę savo istorijos dalį praleido pabrėždama tamsesnę žemiškosios egzistencijos pusę.

Blaise Pascal savo knygoje „Pensees“ viliojančia klasikine prancūzų kalba sako mums: "Laimė yra tik iliuzija. Kiekvienas, kuris nemato pasaulio tuštybės pats yra labai tuščias"...

... Paprastai mus labiausiai nuliūdina ne tiek negatyvumas kiek viltis. Tai viltis, susijusi su mūsų karjera, mūsų mylimųjų gyvenimais, mūsų vaikais, mūsų politikais ir mūsų planeta, - ją visų pirma reikia kaltinti už tai, kad mus supykdo ir apkartina mums gyvenimą.

Nesuderinamumas tarp mūsų siekių didybės ir eilinės mūsų situacijos realybės sukuria įnirtingus nusivylimus, kurie drasko mūsų dienas ir įsirėžia mūsų veiduose kandumo raukšlėmis. Iš čia ir atgaiva, virstanti juoku, kai mes pagaliau susiduriame su autoriumi, kuris yra pakankamai kilniaširdis, kad patvirtintų jog mūsų pačios blogiausios įžvalgos anaiptol nėra unikalios, jos - visai žmonijai bendros ir neišvengiamos realybės dalis.

... Nepaisant retkarčiais pasitaikančių panikos akimirkų, dažniausiai susijusių su rinkos krizėmis, karais ar pandemijomis, šiuolaikinis sekuliarus pasaulis palaiko visiškai neracionalų atsidavimą tobulėjimo naratyvui, pagrįstam kvazimesianišku tikėjimu trimis didžiosiomis pokyčių varomosiomis jėgomis - mokslu, technologija ir komercija.

... Mes galime patirti tam tikros naudos iš karštų vonių ir kompiuterinių lustų, tačiau mūsų gyvenimai netapo labiau atsparūs nelaimingiems atsitikimams, nuviltoms ambicijoms, sudužusioms širdims, pavydui, nerimui ar mirčiai, nei viduramžiais gyvenusių mūsų protėvių gyvenimai. Tačiau mūsų protėviai turėjo privalumą gyventi religinėje eroje, kuri niekada nedarė klaidos žadėdama savo žmonėms, kad laimė kada nors visam laikui įsikurs šioje žemėje.

Dabartiniu istorijos laikotarpiu pasauliečiai yra žymiai labiau optimistiški nei religingi žmonės – tai ironiška, ypač atsižvelgiant į tai, kaip dažnai pasauliečiai šaiposi iš tikinčiųjų už jų tariamą naivumą ir patiklumą. Pasauliečių tobulybės ilgesys tapo toks intensyvus, jog jie pradėjo įsivaizduoti, kad rojų galima sukurti šioje žemėje vos už keleto finansinio augimo ir mokslinių tyrimų medicinos srityje metų.

Panašu, kad nesuvokdami prieštaravimo, jie gali tuo pačiu užmoju grubiai atmesti tikėjimą angelais, ir nuoširdžiai tikėti, kad jungtinėmis pajėgomis TVF, medicinos tyrimų įstaigos, Silicio slėnis ir demokratinė politika kartu išgydys žmonijos bėdas.

Pesimizmo filosofijos naudą galima įžvelgti kalbant apie meilę. Krikščionybė ir judaizmas santuoką pateikia ne kaip subjektyvaus entuziazmo įkvėptą ir reglamentuojamą sąjungą, o žymiai kukliau: kaip mechanizmą, kurio pagalba žmonės gali užimti suaugusiųjų padėtį visuomenėje ir tada artimo draugo padedami, įsipareigoja ugdyti ir šviesti naująją kartą dievui vadovaujant.

Šie riboti lūkesčiai linkę užbėgti už akių įtarimams, kurie tokie pažįstami pasauliečiams partneriams, kad kažkur kitur galėjo būti intensyvesnė, labiau angeliška ar mažiau komplikuota alternatyva. Religiniame ideale trintis, ginčai ir nuobodulys yra ne klaidos požymiai, o to, kad gyvenimas eina pagal planą.

Šitos religijos pripažįsta mūsų troškimą aistringai kažkuo žavėtis. Jos žino apie mūsų poreikį tikėti kitais, garbinti ir jiems tarnauti ir matyti juose tobulumą, kuris visada išvengia mūsų pačių. Jos tiesiog tvirtina, kad šie susižavėjimo objektai visada turėtų būti dieviški, o ne žmogiški.

Todėl jos skiria mums amžinai jaunatviškas, patrauklias ir doringas dievybes, kurios gano mus gyvenimo eigoje, kasdien primindamos, kad žmonės yra palyginti banalūs ir trūkumų kupini tvariniai verti atleidimo ir kantrybės, tai detalė, kuri sugeba išvengti mūsų dėmesio šeimyninių rietenų įkarštyje.

Kodėl tu negali būti tobulesnis? Tai įniršio kupinas klausimas, slypintis po daugeliu pasaulietiškų ginčų. Bandydamos mus sustabdyti nuo svaidymosi vienas į kitą surūgusiomis svajonėmis, religijos turi gerą nuojautą ir duoda mums angelus garbinti, o mylimuosius pakęsti.

Pesimistinis pasaulio vaizdas visiškai nereiškia gyvenimo, iš kurio atimtas džiaugsmas. Pesimistai gali turėti daug didesnį gebėjimą būti dėkingais nei jų priešingybės, nes jie niekada nesitiki, kad reikalai pakryps gera linkme, todėl juos gali nustebinti kuklios sėkmės, kurios kartais pateka virš jų užtemusių horizontų.

Kviečiame pasižiūrėti 2011 m. Vaišnavų Vasaros festivalio Seduloje nuotraukas. Festivalis vyko nuo Liepos 25 iki 30 dienos.

Radhanatha Svamis kalba labai garsiame JAV naujienų portale. Pilna nuoroda: http://www.huffingtonpost.com/2011/08/04/2-minutes-wisdom-radhanath-swami_n_913422.html

Tiems, kas supranta angliškai

Vradža premos dovana, kuri nužengė kartu su Šri Čaitanjos ir Nitjanandos apsireiškimu, yra pasiekiama per bhagavatas, kurių yra du: didysis šventraštis „Šrimad-Bhagavatam“ ir asmenybė, įkūnijanti jo ekstazę. Šri Krišnadasa taip aprašo šį svarbų priesaką:

„Šie du broliai išsklaido tamsą širdyje, ir leidžia tiesiogiai susitikti du bhagavatas. Vienas Bhagavatam yra didysis šventraštis - Bhagavata šastra. Kitas yra bhaktas - bhakti-rasos prieglobstis. Per šiuos du bhagavatas šie broliai duoda bhakti-rasą, o ši prema, savo ruožtu, valdo jų pačių širdis. Vienas stebinantis dalykas yra tai, kad šie broliai nužengė tuo pačiu metu. Kitas stebinantis dalykas yra tai, kiek stipriai jie apšviečia širdį.“

Šrimad-Bhagavatam yra natūralus komentaras Vjasos „Vedanta-sūtrai“, kurioje Vjasa Munis siekia parodyti Upanišadų, didžiojo Rytų apreiškimo, harmoningumą. Kas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti besą netvarkinga žodžių masė, be jokios pagrindinės temos ir konkrečios išvados, iš tiesų sutartinai kalba apie vieną centrinį tašką tiems, kurie turi ausis tinkamas išgirsti, ausis, kylančias iš prijaučiančios širdies.

ir kelių pas Jį daug :)

Šrila BV Vana Maharadžas, iš hari-kathos Rusijoje, 2011,  balandžio 22 d..

Kartą vienas Guru turėjo mokinį, kuris nesuprasdavo jo nurodymų ir viską darydavo savaip.

Guru buvo jau senas ir keliaudavo arkliu, o mokinys visad pamesdavo jo daiktus - batus, draužius, skėtį ir t.t. Guru jam tarė:

- Turi gerbti ir saugoti savo Gurudevo daiktus. Jei kas nukris ant žemės man jojant, pakelk ir grąžink.

Kartais bhaktai mano, kad tas, kuris turi daug emocijų, turi daugiau meilės. Bet ar visada tai teisingas požymis? Raghunatha Bhatta Gosvamis buvo žymus tuo, kad savo dainavimu labai tiksliai išreiškšdavo kiekvieno "Śrīmad Bhagavatam" posmo nuotaiką. Jis dažnai pasakodavo hari-katha Seva-kundžoje. Visi kiti aplinkiniai Gosvamiai ir Vaišnavai susirinkdavo pasiklausyti jo dainavimo. Klausydamiesi Raghunatha Bhatta Gosvamio, jie rodydavo visus ekstazės požymius. Visi, išskyrus Rūpą Gosvamį. Skirtingai nuo kitų, jis iš viso nerodė gyvybės ženklų. Kartą, norėdami patikrinti, ar jis gyvas, prie jo šnervių pridėjo medvilnės kuokštelį, kuris iš karto užsidegė.

Kartais nutinka, kad asmuo, patiriantis gilius jausmus, išoriškai jų niekaip neparodo. Tokio žmogaus širdis gili kaip vandenynas. Pavyzdžiui, net maža žuvis, padėta į dubenį su vandeniu, gali ištaškyti visą vandenį, bet net didžiulis banginis, kuris gali praryti didelį kiekį žuvų, kiek besistengtų, nesugebės ištaškyti vandenyno. Iš šios analogijos galima suprasti, kad net nereikšmingos emocijos sukuria didelį neramumą "mažoje" širdyje. Ir atvirkščiai, net labai stiprios emocijos gali išoriškai nepasireikšti pas tą, kurio širdis yra labai "gili".

iš knygos "Pranaya gita"

Kviečiame pasiklausyti paskaitos iš Šrimad Bhagavatam 1.2.17. Paskaitą skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada. Paskaita įrašyta 1967 kovo 25 dieną San Franciske

"Krišna yra visagalis"