Toliau girdėsite paskaitą, Śrīmad Bhāgavatam, I giesmė, 5-tas skyrius, 28-ias tekstas. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupāda. Įrašyta 1974 m. rugpjūčio 9 d. Vrindavane, Indija.

itthaṁ śarat-prāvṛṣikāv ṛtū harer
viśṛṇvato me ’nusavaṁ yaśo ’malam
saṅkīrtyamānaṁ munibhir mahātmabhir
bhaktiḥ pravṛttātma-rajas-tamopahā

Man besiklausant didžiadvasių išminčių, kurie be paliovos šlovino skaistųjį Viešpatį Hari, praslinko du metų laikai – liūčių sezonas ir ruduo. Kai mano sieloje atsivėrė pasiaukojimo tarnystės šaltinis, nuo manęs nukrito aistros bei neišmanymo guṇų dangalai.

Toliau girdėsite paskaitą, Śrīmad Bhāgavatam, I giesmė, 5-tas skyrius, 25-ias tekstas. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupāda. Įrašyta 1974 m. rugpjūčio 6 d. Vrindavane, Indija.

ucchiṣṭa-lepān anumodito dvijaiḥ
sakṛt sma bhuñje tad-apāsta-kilbiṣaḥ
evaṁ pravṛttasya viśuddha-cetasas
tad-dharma evātma-ruciḥ prajāyate

Tik kartą, išminčiams leidus, aš paragavau jų palikto maisto likučių ir taip išsyk nusiploviau visas nuodėmes. Mano širdis apsivalė, ir nuo tada mane ėmė traukti transcendentalisto prigimtis.

Toliau girdėsite paskaitą, Śrīmad Bhāgavatam, I giesmė, V skyrius, 24-ias tekstas. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupāda. Įrašyta 1974 m. rugpjūčio  d. Vrindavane, Indija.

te mayy apetākhila-cāpale ’rbhake
dānte ’dhṛta-krīḍanake ’nuvartini
cakruḥ kṛpāṁ yadyapi tulya-darśanāḥ
śuśrūṣamāṇe munayo ’lpa-bhāṣiṇi

Nors Vedāntos pasekėjai iš prigimties buvo nešališki, jie palaimino mane dovanodami nepriežastinę savo malonę. Aš mokėjau tvardyti save, ir nors buvau dar vaikas, manęs netraukė žaidimai. Be to, buvau klusnus ir nekalbėjau daugiau negu reikia.

Toliau girdėsite paskaitą, Śrīmad Bhāgavatam, I giesmė, V skyrius, 23-ias tekstas. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupāda. Įrašyta 1974 m. rugpjūčio 4 d. Vrindavane, Indija.

ahaṁ purātīta-bhave ’bhavaṁ mune
dāsyās tu kasyāścana veda-vādinām
nirūpito bālaka eva yogināṁ
śuśrūṣaṇe prāvṛṣi nirvivikṣatām

O Muni, praėjusią epochą buvau gimęs tarnaitės sūnumi, kuri patarnavo brahmanams, ištikimai besilaikantiems Vedāntos principų. Keturis liūčių sezono mėnesius jie gyveno drauge, ir aš jiems patarnavau.

Toliau girdėsite paskaitą, Śrīmad Bhāgavatam, I giesmė, V skyrius, 22-as tekstas. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupāda. Įrašyta 1974 m. rugpjūčio 3 d. Vrindavane, Indija.

Mokslo žmonės priėjo prie neabejotinos išvados, kad tikruosius pažinimo (asketizmo praktikos, Vedų studijų, aukų atnašavimo, himnų giedojimo bei labdaros) tikslus geriausiai įkūnija transcendentiniai pasakojimai apie Viešpatį, apdainuojamą gražiausiomis eilėmis.

Toliau girdėsite paskaitą, Śrīmad Bhāgavatam, I giesmė, V skyrius, 18-19-tas tekstai. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupāda. Įrašyta 1969 m. birželio 22 d. New Vrindavane, JAV.

Tikrai išmintingi ir į filosofiją linkę žmonės turi siekti svarbiausiojo tikslo, kuris nepasiekiamas šioje visatoje net ir apėjus visas jos planetas – nuo aukščiausios (Brahmalokos) iki žemiausios (Pātālos). O laimė, kurią teikia jusliniai malonumai, aplanko mus pati savaime, kai ateina jai skirtas laikas, kaip aplanko mus kančios, nors jų ir nenorime.

Brangus Vyāsa, net jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių Viešpaties Kṛṣṇos bhaktas kitąsyk ir puola, jis, be jokių abejonių, gyvena ne materialiu lygiu, kaip kad kiti žmonės (veikiantys dėl pasitenkinimo ir pan.), nes kartą patyręs Viešpaties lotoso pėdų skonį bhaktas jau nebegali užmiršti išgyvento ekstazės jausmo ir kaskart iš naujo jį prisimena.