Toliau girdėsite paskaitą, Šrīmad Bhāgavatam, I giesmė, 15 skyrius, 20 tekstas. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada. Įrašyta 1973 metų lapkričio 30 dieną Los Andžele, JAV.

tad vai dhanus ta iṣavaḥ sa ratho hayās te
so ’haṁ rathī nṛpatayo yata ānamanti
sarvaṁ kṣaṇena tad abhūd asad īśa-riktaṁ
bhasman hutaṁ kuhaka-rāddham ivoptam ūṣyām

Štai tas pats Gāṇḍīvos lankas, tos pačios strėlės, tas pats kovos vežimas kinkytas tais pačiais žirgais, ir aš – tas pats karžygys Arjuna, kuriam kitados su pagarba lenkėsi visi valdovai. Tačiau išėjus Viešpačiui Kṛṣṇai visa tai akimirksniu neteko ankstesnės galios, tapo beprasmiška, kaip beprasmiška pilti lydytą sviestą į užgesusį aukurą, tikėtis pralobti mostelėjus stebuklinga lazdele ar berti grūdus į nederlingą žemę.