Toliau girdėsite paskaitą, Šrīmad Bhāgavatam, I giesmė, 15 skyrius, 21 tekstas. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada. Įrašyta 1973 metų gruodžio 1 dieną Los Andžele, JAV.

tad vai dhanus ta iṣavaḥ sa ratho hayās te
so ’haṁ rathī nṛpatayo yata ānamanti
sarvaṁ kṣaṇena tad abhūd asad īśa-riktaṁ
bhasman hutaṁ kuhaka-rāddham ivoptam ūṣyām

Štai tas pats Gāṇḍīvos lankas, tos pačios strėlės, tas pats kovos vežimas kinkytas tais pačiais žirgais, ir aš – tas pats karžygys Arjuna, kuriam kitados su pagarba lenkėsi visi valdovai. Tačiau išėjus Viešpačiui Kṛṣṇai visa tai akimirksniu neteko ankstesnės galios, tapo beprasmiška, kaip beprasmiška pilti lydytą sviestą į užgesusį aukurą, tikėtis pralobti mostelėjus stebuklinga lazdele ar berti grūdus į nederlingą žemę.