Toliau girdėsite paskaitą, Śrīmad Bhāgavatam, I giesmė, V skyrius, 1-4-tas tekstai. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupāda. Įrašyta 1969 m. gegužės 22 d. New Vrindavane, JAV.

Sūta Gosvāmis tarė: Patogiai įsitaisęs ir neslėpdamas šypsenos, išmin­čius tarp pusdievių (Nārada) kreipėsi į ṛṣį tarp brahmanų (Vedavyasą).

Kreipdamasis į Vyasadevą, Parāśaros sūnų, Nārada paklausė: Sakyk, ar patyrei pasitenkinimą, tapatindamas save su kūnu bei protu ir laiky­damas juos savęs suvokimo objektais?

Tu nuodugniai ištyrei raštus ir tau netrūksta žinių. Todėl, supranta­ma, tavo parašytoji „Mahābhārata“, kurioje išsamiai aprašei įvairius Vedų kelius, yra didis ir nuostabus kūrinys.

Tu išsamiai aprašei beasmenį Brahmaną ir iš jo plaukiančias žinias. Tai kodėl taip sielojiesi ir manai, kad nebaigei darbo, brangusis prabhu?