Toliau girdėsite paskaitą, Śrīmad Bhāgavatam, I giesmė, 7-tas skyrius, 13-14-tas tekstai. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupāda. Įrašyta 1976 m. rugsėjo 12 d. Vrindavane.

yadā mṛdhe kaurava-sṛñjayānāṁ
vīreṣv atho vīra-gatiṁ gateṣu
vṛkodarāviddha-gadābhimarśa-
bhagnoru-daṇḍe dhṛtarāṣṭra-putre

bhartuḥ priyaṁ drauṇir iti sma paśyan
kṛṣṇā-sutānāṁ svapatāṁ śirāṁsi
upāharad vipriyam eva tasya
jugupsitaṁ karma vigarhayanti

Kai priešininkų Kauravų bei Pāṇḍavų kariai paguldė galvas Kurukṣetros mūšio lauke ir kritusieji sulaukė pelnyto atpildo, kai Dhṛtarāṣṭros sūnus suvaitojęs krito žemėn Bhīmasenos vėzdo perlaužtu stuburu, Droṇācāryos sūnus (Aśvatthāmā) nukirto penkiems miegantiems Draupadī sūnums galvas ir kaip pergalės simbolį atnešė jas savo valdovui, kvailai tikėdamasis jį nudžiuginti. Tačiau Duryodhana nė kiek neapsidžiaugė ir dargi pasmerkė jo pasibjaurėtiną poelgį.