Daina 96 (Suha-i-rāga)

(Priedainis) jaya jaya nityānanda rāya
aparādha pāpa mora       tāhāra nāhika ora
uddharaha nija karuṇāya

āmāra asata mati      tomāra nāme nāhī rati
kahite nā bāsī mukhe lāja
janame janame kata       kariyāchī ātma-ghāta
ata eba se mora e-ī kāja

tumī-o karuṇā-sindhu       pātakī janāra bandhu
ebāra karaha yadī tyāga
patita-pābana nāma       nirmala se anupāma
tāhāte lāgaye baḍa dāga

pūrube yabana-ādi          kata kata aparādhī
tarā-icha śuniyāche kāṇe
kṛṣṇa-dāsa anumāni       ṭhelite nāribe bumi
yadī ghṛṇā nā karaha mane

1. (Priedainis) O Viešpatie Nityānanda Rāya, šlovė, šlovė Tau! O Viešpatie, prašau, negalvok apie mano nuodėmes ir įžeidimus. Prašau, būk maloningas, ir išvaduok mane.

2. Mano širdis labai nuodėminga. Manęs netraukia Tavo šventi vardai. Man nepatinka kalbėti apie tokius dalykus. Gėda pripildė mano burną. Kas suskaičiuos tuos gyvenimus, kai aš pražudydavau bet kokią galimybę dvasiškai tobulėti? Štai kodėl esu tokioje būklėje.

3. Tu esi malonės vandenynas. Tu esi visų nusidėjėlių draugas. Jei dabar Tu paliksi mane, tuomet Tavo neprilygstama ir garbinga reputacija kaip Patita-pāvana (apvalantis puolusius) yra tik didelis triukas.

4. Kiek daug yavanų ir kitų įžeidėjų Tu jau išvadavai? Aš girdėjau savo ausimis, kaip Tu juos išvadavai. Aš, Kṛṣṇa dāsa, manau taip: O mano Viešpatie, jei savo širdyje nejauti man priešiškumo, prašau, neatstumk manęs.

Rūpa Gosvāmi - Antras aštuonių maldų Govardhanui rinkinys

nīla-skandhojjvala-ruci-bharair maṇḍite bāhu-daṇḍe
chatra-cchāyāṁ dadhad agharipor labdha-saptāha-vāsaḥ
dhārā-pāta-glapita-manasāṁ rakṣitā gokulānāṁ
kṛṣṇa-preyān prathayatu sadā śarma govardhano naḥ

bhīto yasmād aprigaṇayan bāndhava-sneha-bandhān
sindhāv adris tvaritam aviśat pārvatīpūrvajo 'pi
yas tam jambhadviṣam akuruta stambha-sambheda-śūnyaṁ
sa prauḍhātmā prathayatu sadā śarma govardhano naḥ

āviṣkṛtya prakaṭa-mukuṭāṭopam aṅgaṁ sthavīyaḥ
śailo 'smītī sphuṭam abhidadhat tuṣṭi-visphāra-dṛṣṭiḥ
yasmai kṛṣṇaḥ svayam arasayad ballavair dattam annaṁ
dhanyaḥ so 'yaṁ prathayatu sadā śarma govardhano naḥ

adyāpy ūrja-pratipadi mahān bhrājate yasya yajñaḥ
kṛṣṇopajñaṁ jagati surabhī-sairibhī-krīḍayāḍhyaḥ
śaṣpālambottama-taṭatayā yaḥ kuṭumbaṁ paśūnāṁ
so 'yaṁ bhūyaḥ prathayatu sadā śarma govardhano naḥ

śrī-gāndharvā-dayita-sarasī-padma-saurabhya-ratnaṁ
hṛtvā śaṅkotkara-para-vaśair asvanaṁ sañcaradbhiḥ
ambhaḥ-kṣoda-pariharika-kulenākulenānuyātair
vātair juṣṭaḥ prathayatu sadā śarma govardhano naḥ

kaṁsārātes tari-vilasitair ātarānaṅga-raṅgair
ābhīrīṇāṁ praṇayam abhitaḥ pātram unmīlayantyāḥ
dhauta-grāvāvalir amalinair mānasāmartya-sindhor
vīci-vrātaiḥ prathayatu sadā śarma govardhano naḥ

yasyādhyakṣaḥ sakala-haṭhinām ādade cakravartī
śuklaṁ nānyad vraja-mṛgadṛśām arpaṇād vigrahasya
ghaṭṭasyoccair madhukara-rucas tasya dhāma-prapañcaiḥ
śyāma-prasthaḥ prathayatu sadā śarma govardhano naḥ

gāndhārvāyāḥ surata-kalahoddāmatā-vāvadūkaiḥ
klānta-śrotrotpala-valayibhiḥ kṣipta-piñchāvataṁsaiḥ
kuñjais talpopari pariluṭhad-vaijayantī-parītaiḥ
puṇyāṅga-śrīḥ prathayatu sadā śarma govardhano naḥ

yas tuṣṭātmā sphutam anupaṭhec chraddhayā śuddhayāntar
medhyaḥ padyāṣṭakam acaṭulaḥ suṣṭhu govardhanasya
sāndraṁ govardhana-dhara-pada-dvandva-śoṇāravindaṁ
vindan premotkaram iha karoty adri-rāje sa vāsam

Kai Govardhanas tapo skėčiu, papuošusiu juodai mėlyną, bet gausiai spindintį Kṛṣṇos petį, Jo ranka tapo skėčio rankena. Govardhanas suteikė pavėsį Aghos priešui Kṛṣṇai, tapo Jo namais septynioms dienoms, saugodamas Kṛṣṇai brangius, išsekintus Gokulos gyventojus nuo liūties. Lai Govardhanas visuomet didins mūsų džiaugsmą.

Išsigandęs Indros, net Parvati vyresnysis brolis, kalnas Maināka, pasislėpė vandenyne, atsiminęs stiprius šeimos ryšius. Tačiau galingasis Govardhanas lengvai atėmė pasipūtimą iš Indros. Lai Govardhanas visuomet didins mūsų džiaugsmą.

Viešpats Kṛṣṇa apreiškė milžinišką pavidalą su daugybę karūnų (viršukalnių), ir tarė „Aš esu didysis kalnas“. Šiuo pavidalu, didžiulėmis nuo pasitenkinimo akimis, Kṛṣṇa pats suvalgė piemenų jam pasiūlytas gausias vaišes. Lai Govardhanas visuomet didins mūsų džiaugsmą.

Šis aukojimas, kurį pasauliui pristatė Kṛṣṇa, nuostabiai apreikštas net ir dabar, kiekvieną Ūrjos (Kārttikos) mėnesio pilnėjančio mėnulio pirmą dieną. Govardhanas turtingas surabhī karvių bei sairibhī buivolų žaidimais. Jo šlaitai, apaugę puikiausia žole, geriausiai pamaitina visus gyvulius. Lai Govardhanas visuomet didins mūsų džiaugsmą.

Baikštūs vėjai Śrī Gāndharvai (Rādhāi), brangiame ežere pavogę lotosų kvapo brangakmenius, pučia patyliukais, bijodami būti pagauti. Vis tik juos persekioja daugybė vandens lašelių, siekiančių susigrąžinti pavogtas gėrybes. Lai Govardhanas visuomet didins mūsų džiaugsmą.

Kaṁsos priešo, Kṛṣṇos, žaidimais valtyje, romantiškomis dramomis keliantis per upę, dangiškoji Mānasa-gaṅga įvairiapusiškai atskleidžia gopių meilę Kṛṣṇai. Ji skalauja Govardhano uolas savo gausiomis skaidriomis bangomis. Lai Govardhanas visuomet didins mūsų džiaugsmą.

Mokesčių surinkimo stotis prie Govardhano atrodo juoda nuo daugybės bičių. Čia visų kovai nusiteikusių prižiūrėtojų valdovas nesugebėjo atimti sviesto iš pasipriešinusių Vradžos mergaičių, kurių akys didelės kaip stirnų. Lai Govardhanas visuomet didins mūsų džiaugsmą.

Govardhanas yra labai gražus su jame vykstančiais Gāndharvos (Raḍhārāṇī) ir jos mylimojo arogantiškais ginčais bei žodžių mūšiais, nuvytusiais lotosų žiedų auskarais, apyrankėmis, išbarstytomis povo plunksnomis, papuošalais, giraitėmis, kuriose ant lovų voliojasi vaijayanti girliandos. Lai Govardhanas visuomet didins mūsų džiaugsmą.

Lai tas, kuris džiugia, tyra širdimi, dėmesingai ir su tikėjimu deklamuos šiuos aštuonis puikius posmus apie Govardhaną, atras stiprią meilę Govardhano laikytojo dviem rausvoms kaip lotosai pėdoms, ir apsigyvens čia, prie kalnų karaliaus.

Rūpa Gosvāmi - Pirmos aštuonios maldos Govardhanui

govindāsyottaṁsita-vaṁśī-kvaṇitodyal-
lāsyotkaṇṭhā-matta-mayūra-vraja-vīta
rādhā-kuṇḍottuṅga-taraṅgāṅkuritāṅga
praty-āśāṁ me tvaṁ kuru govardhana pūrṇām

yasyotkarṣād vismita-dhībhir vraja-devī-
vṛndair varyaṁ varṇitam āste hari-dāsyam
citrair yuñjan sa dyuti-puñjair akhilāśāṁ
praty-āśāṁ me tvaṁ kuru govardhana pūrṇām

vindadbhir yo mandiratāṁ kandara-vṛndaiḥ
kandaiś cendor bandhubhir ānandayatīśam
vaidūryābhair nirjhara-toyair api so 'yaṁ
praty-āśāṁ me tvaṁ kuru govardhana pūrṇām

śaśvad-viśvālaṅkaraṇālaṅkṛti-medhyaiḥ
premṇā dhautair dhātubhir uddīpita-sāno
nityākrandat-kandara veṇu-dhvani-harṣāt
praty-āśāṁ me tvaṁ kuru govardhana pūrṇām

prājyā rājir yasya virājaty upalānāṁ
kṛṣṇenāsau santatam adhyāsita-madhyā
so 'yaṁ bandhura-dharmo surabhīṇāṁ
praty-āśāṁ me tvaṁ kuru govardhana pūrṇām

nirdhunvānaḥ saṁhṛti-hetuṁ ghana-vṛndaṁ
jitvā jambhārātim asambhāvita-bādham
svānāṁ vairaṁ yaḥ kila niryāpitavān saḥ
praty-āśāṁ me tvaṁ kuru govardhana pūrṇām

bibhrāṇo yaḥ śrī-bhuja-daṇḍopari bhartuś
chatrī-bhāvaṁ nāma yathārthaṁ svam akarṣīt
kṛṣṇopajñaṁ yasya makhas tiṣṭhati so 'yaṁ
praty-āśāṁ me tvaṁ kuru govardhana pūrṇām

gāndharvāyāḥ keli-kalā-bāndhava kuñje
kṣunnais tasyāḥ kaṅkana-hāraiḥ prayatāṅga
rāsa-krīḍā-maṇḍitayopatyakāḍhya
praty-āśāṁ me tvaṁ kuru govardhana pūrṇām

adri-śreṇi-śekhara padyāṣṭakam etat
kṛṣṇāmbhoda-preṣṭha paṭhed yas tava dehī
premānandaṁ tundilayan kṣipram amandaṁ
taṁ harṣeṇa svī-kurutāṁ te hṛdayeśa

Govindos lūpomis papuošta fleita pažadina šokiui povus, kurie apsvaigę ilgesingai šoka aplink Govardhaną. Rādhā kundos aukštos bangos yra jos pakeltos rankos. O Govardhane, prašau išpildyk visus mano troškimus.

Jo prašmatnumas stebina daugybę Vradžos deivių. Jis šlovinamas kaip geriausias iš Viešpaties Hari tarnų. Visomis kryptimis jis skleidžia savo didybę. O Govardhane, prašau išpildyk visus mano troškimus.

Vaikščiodamas po daugybę Govardhano urvų, panašių į rūmų menes, žvalgydamasis į debesis, mėnulio draugus, Aukščiausiasis Dievo Asmuo patiria beribį džiaugsmą. Net paprastas vanduo, čia tekantis srauniomis srovėmis, toks panašus į kristalus vaidurya[1]. O Govardhane, prašau išpildyk visus mano troškimus.

Govardhanas papuošia net Tą, kuris yra visos visatos papuošalas. Jį puošia savo viršukalnėmis, nuplautomis tyra meile ir spindinčiomis įvairiausiais mineralais. Jo slėniai, džiaugsmo kupini, visada atkartoja Kṛṣṇos fleitos garsus. O Govardhane, prašau išpildyk visus mano troškimus.

Didelių Govardhano akmenų virtinės skaisčiai spindi, nes tarp jų sėdėti mėgsta Kṛṣṇa. Govardhanas suteikia dar didesnį žavesį surabhi karvėms. O Govardhane, prašau išpildyk visus mano troškimus.

Jis sustabdė gausius naikinimo debesis, nugalėjo žaibo nešėją, Indrą, sukėlusį tiek vargo. Jis baigė Indros priešiškumą kalnams, jo giminaičiams. O Govardhane, prašau išpildyk visus mano troškimus.

Laikydama Govardhaną kaip skėtį virš galvos, graži Viešpaties ranka buvo šio skėčio rankena. Taip Govardhano vardas jam tiko dar labiau. Kṛṣṇa liepė garbinti jį atliekant vedinį aukų atnašavimą. O Govardhane, prašau išpildyk visus mano troškimus.

Govardhanas yra Gāndarvikos, Śrīmatī Rādhārāṇī, žaidimų meno draugas ir padėjėjas. Pašventintas giraitėse nukritusiomis jos apyrankėmis ir vėriniais, šis kalnas pasipuošęs rāsos šokiu. O Govardhane, prašau išpildyk visus mano troškimus.

O visų kalnų karaliau, tamsaus debesies, Kṛṣṇos, drauge, aš meldžiu, kad tavo širdies Viešpats suteiktų transcendentinės meilės palaimą, ir greitai su dideliu džiaugsmu priimtų jį, kuris skaitys šiuos aštuonis posmus apie tave.

Raghunātha Dāsa Gosvāmi - Dešimt prašymų leisti gyventi prie Govardhano kalvos

nija-patī-bhuja-daṇḍac-chatra-bhāvaṁ prapadya
pratihata-mada-dhṛṣṭoddaṇḍa-devendra-garva
atula-pṛthula-śaila-śreṇī-bhūpa priyaṁ me
nija-nikaṭa-nivāsaṁ dehī govardhana tvam

pramada-madana-līlāḥ kandare kandare te
racayatī nava-yūnor dvandvam asminn amandam
itī kila kalanārthaṁ lagnakas tad-dvayor me
nija-nikaṭa-nivāsaṁ dehī govardhana tvam

anupama-maṇī-vedī-ratna-siṁhāsanorvī-
ruha-jhara-dara-sānu-droṇī-saṅgheṣu raṅgaiḥ
saha bala-sakhibhiḥ saṅkhelayan sva-priyaṁ me
nija-nikaṭa-nivāsaṁ dehī govardhana tvam

rasa-nidhī-nava-yūnoḥ sākṣiṇīṁ dāna-keler
dyutī-parimala-viddhaṁ śyāma-vediṁ prakaṣya
rasika-vara-kulānāṁ modam āsphālayan me
nija-nikaṭa-nivāsaṁ dehī govardhana tvam

harī-dayitam apūrvaṁ rādhikā-kuṇḍam ātma-
priya-sakham iha kaṇṭhe narmaṇāliṅgya guptaḥ
nava-yuva-yuga-khelās tatra paśyan raho me
nija-nikaṭa-nivāsaṁ dehī govardhana tvam

sthala-jala-tala-śaṣpair bhūruha-chāyayā ca
pratipadam anukālaṁ hanta samvardhayan gāḥ
trī-jagatī nija-gotraṁ sārthakaṁ khyāpayan me
nija-nikaṭa-nivāsaṁ dehī govardhana tvam

surapatī-kṛta-dīrgha-drohato goṣṭha-rakṣāṁ
tava nava-gṛha-rūpasyāntare kurvataiva
agha-baka-ripuṇoccair datta-māna drutaṁ me
nija-nikaṭa-nivāsaṁ dehī govardhana tvam

girī-nṛpa-harī-dāsa-śreṇī-varyetī-nāmā-
mṛtam idam uditaṁ śrī-rādhikā-vaktra-candrāt
vraja-nava-tilakatve klpta-vedaiḥ sphuṭaṁ me
nija-nikaṭa-nivāsaṁ dehī govardhana tvam

nija-jana-yuta-rādhā-kṛṣṇa-maitrī-rasākta-
vraja-nara-paśu-pakṣī-vrāta-saukhyaika-dātaḥ
agaṇita-karuṇatvān maṁ urī-kṛtya tāntaṁ
nija-nikaṭa-nivāsaṁ dehī govardhana tvam

nirupadhī-karuṇena śrī-śacīnandanena
tvayī kapaṭī-śaṭho 'pī tvat-priyenārpito 'smi
itī khalu mama yogyāyogyatāṁ mām agṛhṇan
nija-nikaṭa-nivāsaṁ dehī govardhana tvam

rasada-daśakam asya śrīla-govardhanasya
kṣitidhara-kula-bhartur yaḥ prayatnād adhīte
sa sapadī sukhade 'smin vāsam āsādya sākṣāc
chubada-yugala-sevā-ratnam āpnotī tūrṇam

1) O Govardhana, visų neprilygstamų didžiųjų kalnų karaliau, kuris tapai skėčiu, o tavo Viešpaties ranka – skėčio rankena, tu sunaikinai pusdievių karaliaus išdidumą, kai jis išprotėjęs puolė pakeltais ginklais. Prašau, leisk man gyventi šalia tavęs, nes tu man esi labai brangus.

2) O Govardhana, prašau, leisk man gyventi šalia tavęs, kad galėčiau matyti jaunatvišką dievišką porą, kai tavo urvuose jie mėgaujasi aistringais meilės žaidimais.

3) O Govardhana, Viešpats Kṛṣṇa su Balarāma ir savo draugais patenkintas žaidžia neprilygstamuose brangakmeniais papuoštuose kiemuose, karališkuose sostuose, medžiuose, kriokliuose, kalnų upeliuose, olose, ant kalno smailių ir tavo slėniuose. Prašau, leisk man gyventi šalia tavęs, nes tu man esi labai brangus.

4) O Govardhana, tu padarei tamsų kiemą, kuris stebėjo nektaro lobyno, jaunatviškos dieviškos poros, dāna-keli žaidimą. Tu suteiki didžiausią palaimą tiems, kurie mėgaujasi transcendentiniu nektaru. Prašau, leisk man gyventi šalia tavęs.

5) O Govardhana, tu slėpdamasis žaismingai apkabinai savo brangios draugės, neprilygstamos Rādhā-kuṇḍos, kuri brangi Viešpačiui Hari, kaklą ir slapčiomis stebi jaunatviškos ten vykstančius dieviškos poros žaidimus. Prašau, leisk man gyventi šalia tavęs.

6) O Govardhana, patenkindamas karves savo vandeniu, žole ir medžių pavėsiu, tu skelbi visiems trims pasauliams, kaip tau dera tavo paties vardas. Prašau, leisk man gyventi šalia tavęs.

Pastaba: Govardhana reiškia “Tas, kuris pasotina (vardhana) karves (go).”

7) O Govardhana, Aghos ir Bakos priešas tave pagerbė paversdamas naujais namais, suteikdamas Vradžai prieglobstį nuo ilgo surų karaliaus įniršio. Prašau, leisk man gyventi šalia tavęs.

8) O Govardhana, kalnų karaliau, tavo nektariškas vardas “geriausias tarp Viešpaties Hari tarnų” teka iš Śrī Rādhos lūpų mėnulio. Vedos skelbia, kad tu esi Vradžos tilaka. Prašau, leisk man gyventi šalia tavęs.

9) O Govardhana, geradari, tu vienas suteiki transcendentinę laimę Vradžos žmonėms, gyvūnams, paukščiams ir juos supantiems draugams, kurie yra patepti draugystės Śrī Śrī Rādhā-Kṛṣṇai nektaru. Būdamas beribiai gailestingas, prašau, priimk mane nelaimingą ir leisk man gyventi šalia tavęs.

10) Nors aš esu apgavikas ir nusikaltėlis, beribiai gailestingas Viešpats Śacīnandana, kuris tau labai brangus, atidavė mane tau. O Govardhana, prašau, negalvok, ar aš esu tinkamas, ar ne. Tiesiog leisk man gyventi šalia tavęs.

11) Tas, kuris atidžiai skaito šiuos dešimt nektariškų posmų, aprašančių Śrīla Govardhaną, kalnų karalių, labai greitai apsigyvens šalia šio palaimingojo kalno ir greitai pasieks vertingą tarnystės puikiajai dieviškai porai brangakmenį.

Śrīla Viśvanātha Cakravartī Ṭhākura

kṛṣṇa-prasādena samasta-śaila-
sāmrājyam āpnoti ca vairiṇo 'pi
śakrasya yaḥ prāpa baliṁ sa sākṣād
govardhano me diśatām abhīṣṭam (1)

sva-preṣṭha-hastāmbuja-saukumārya-
sukhānubhūter ati-bhūmi vṛtteḥ
mahendra-vajrāhatim apy ajānan
govardhano me diṣatām abhīṣṭam (2)

yatraiva kṛṣṇo vṛṣabhānu-putryā
dānaṁ gṛhītuṁ kalahaṁ vitene
śruteḥ spṛhā yatra mahaty ataḥ śrī-
govardhano me diṣatām abhiṣṭam (3)

snātvā saraḥ svaśu samīra hastī
yatraiva nīpādi-parāga dhūliḥ
ālolayan khelati cāru sa śrī-
govardhano me diṣatām abhīṣṭam (4)

kastūrikābhiḥ śayitaṁ kim atrety
ūhaṁ prabhoḥ svasya muhur vitanvan
naisargika-svīya-śilā-sugandhair
govardhano me diṣatām abhīṣṭam (5)

vaṁśa-pratidhvany-anusāra-vartma
didṛkṣavo yatra hariṁ hariṇyāḥ
yāntyo labhante na hi vismitāḥ sa
govardhano me diṣatām abhīṣṭam (6)

yatraiva gaṅgām anu nāvi rādhām
ārohya madhye tu nimagna-naukaḥ
kṛṣṇo hi rādhānugalo babhau sa
govardhano me diṣatām abhīṣṭam (7)

vinā bhavet kiṁ hari-dāsa-varya-
padāśrayaṁ bhaktir ataḥ śrayāmi
yam eva saprema nijeśayoḥ śrī-
govardhano me diṣatām abhīṣṭam (8)

etat paṭhed yo hari-dāsa-varya-
mahānubhāvāṣṭakam ārdra-cetāḥ
śrī-rādhikā-mādhavayoḥ padābja-
dāsyaṁ sa vinded acireṇa sākṣāt (9)

1) Govardhano kalnas išpildys mano patį giliausią troškimą – tiesiogiai pamatyti Śrī Śrī Rādhos ir Kṛṣṇos žaidimus. Kṛṣṇos malone Govardhanas tapo visų kalnų imperatoriumi, visų akivaizdoje jį garbino užkietėjęs jo priešas, dangaus valdovas Indra.

2) Kai Kṛṣṇa, pakėlęs nuo žemės, laikė Govardhaną, šis, pajutęs minkštos, lotosinės Kṛṣṇos rankos švelnumą, patyrė tokią palaimą, kad net nejuto Indros žaibų, kapojančių jo kūną. Govardhanas išpildys mano patį giliausią troškimą.

3) Prie Dān Ghāṭī Kṛṣṇa kelias valandas ginčijosi su Vṛṣabhānu Mahārajo dukra, reikalaudamas muito mokesčio. Personifikuotos Vedos trokšta išgirsti šį saldų ginčą. Govardhanas išpildys mano patį giliausią troškimą.

4) Gaivus, saldus ir stiprus vėjas prie Govardhano panašus į dramblį. Išsimaudęs ežeruose, pilnuose lotosų ir apsuptuose kadamba bei kitų gėlių, jis išdykaudamas voliojasi žiedadulkėse ir gėlių kvapuose. Govardhanas išpildys mano patį giliausią troškimą.

5) Ar saldus Govardhano kvapas sklinda nuo ten besiilsinčių muskusinių elnių? o gal šis kvapas sklinda nuo Kṛṣṇos, kuris ten pramogauja? O gal Govardhano akmenys savaime skleidžia šį kvapą. Govardhanas išpildys mano patį giliausią troškimą.

6) Išgirdę aidą bambukų giraitėje elniai ant Govardhano bėga į tą pusę, galvodami, kad ten Kṛṣṇa groja savo fleita. Neradę Jo, jie nustemba ir ieškodami klaidžioja aplink. Govardhanas išpildys mano patį giliausią troškimą.

7) Vidury Mānasī Gaṅgos, atsiradusios iš Govardhano širdies, Rādhā sėdi Kṛṣṇos valtyje. Kai valtis pradėjo skęsti, Ji tvirtai apsikabino Jo kaklą. Taip Jie atrodė labai gražūs. Govardhanas išpildys mano patį giliausią troškimą.

8) Kaip galima gauti tyrą pasiaukojimo tarnystę, negavus prieglobsčio prie Govardhano lotosinių pėdų? Jis – pats geriausias Śrī Hari tarnas, kupinas meilės savo Viešpačiams, Rādhāi ir Kṛṣṇai. Govardhanas išpildys mano patį giliausią troškimą.

9) Lai ta asmenybė, kuri tirpstančia širdimi ir besiliejančiomis ašaromis skaito šiuos aštuonis posmus apie Śrī Hari didžiausią tarną, greitai įgis tiesioginę tarnystę Śrī Rādhikā-Mādhavos lotosinėms pėdoms.

govardhano jayati śaila-kulādhirājo
yo gopikābhirudito hari-dāsa-varyaḥ
kṛṣṇena śakramakha-bhaṅga-kṛtārcito yaḥ
saptāha-masya kara-padma-tale 'py avātsīt (1)

(Bṛhad Bhāgavatāmṛta, Sanātana Gosvāmī)

Šlovė Govardhanui, visų kalnų dinastijų karaliui. 
Jį gopės pavadino hari-dāsa-varyaḥ -
geriausiasis iš Viešpaties Hari tarnų.
Śrī Kṛṣṇa garbino jį pats sustabdęs auką Indrai,
ir laikė septynias dienas Savojoj lotosinėj rankoj.

Šrila Ločana Das Thakura

ke jābi ke jābi bhāi bhava sindhu-pāra 
dhanya kali-yugera caitanya-avatāra

āmāra gauraṅgera ghaṭe adāna-kheya vaya
jaḍa andha, ātura avadhi pāra haya

hari-nāma naukākhāni śrī guru-khāndāri
saṅkīrtana koroyāla dubāhu pasāri

saba jīva haila pāra premera vātāse
paḍiyā rohila locana āpanāra done

O broliai, kas eis? Kas eis? Kas įveiks šį gimimų ir mirčių vandenyną? Ši Kali-yuga yra ypatinga, nes nužengė Šrī Chaitanya Mahaprabhu.

Vietoje, kur maudosi mano Gauranga, laukia nemokamas keltas. Nėra ten jokių apribojimų – visi ateina, luošiai, akli, nelaimingi. Visi lipa į keltą, kad persikeltų į kitą pusę?

Šventas Hari vardas yra laivas, Šri Guru yra kapitonas, o saṅkīrtanos grupė, judanti pakeltomis rankomis, yra irklai.

Visos sielos gali persikelti į kitą pusę, pučiant palankiems premos vėjams. Tik Ločana Das yra toks nesėkmingas - dėl savo paties kaltės jis nepateko į šį laivą.

Iš "Bhakti Rasāmṛta Sindhu", 2.4.270

yathā dāna-keli-kaumudyām (4) –
gabhīro ’py aśrāntaṁ duradhigama-pāro ’pi nitarām
ahāryāṁ maryādāṁ dadhad api harer āspadam api 
satāṁ stomaḥ premaṇy udayati samagre sthagayituṁ
vikāraṁ na sphāraṁ jala-nidhir ivendau prabhavati ||270||

Vertimas: Bhaktas yra tarsi vandenynas. Kaip Viṣṇu gyvena pieno vandenyne, taip Viešpats gyvena bhakto širdyje. Kaip vandenynas yra gilus ir neaprėpiamas, taip bhakto širdis yra mįslinga, neatskleidžianti savo savybių. Kaip vandenynas niekada nenuilsta, taip ir bhaktas nuolatos tarnauja. Sunku persikelti per vandenyną, bet vis tik jis turi pastovų krantą. Bhakto savybes taip pat sunku išvardinti, bet atrodo, kad jis šias savybes riboja. Bet kai bhaktas išsiugdo visišką premą, jis nebegali sustabdyti iš šios premos kylančių pokyčių širdyje, taip pat kaip vandenynas negali sustabdyti potvynio, kai virš vandenyno pakyla mėnulis.

Jīva Gosvāmio komentaras: Šis posmas yra abibendrinimas. Daugybė bhaktų (satāṁ stomam) turi natūralų mįslingumą (gabhīratva), kuris tampa priežastimi, kodėl jie slepia savo premą. „Turi ribas“ (maryādām) reiškia, kad bhaktas rodo savo gerų savybių ribas, kad išvengtų pasipūtimo. „Sunku iki galo suprasti“ (duradhigama-pāraḥ) reiškia, kad bhaktas iš tikrųjų turi nesuskaičiuojamas gerąsias savybes. Jos yra ir priežastis, kodėl atrodo, kad jos turi ribas. Kai kas nors mato gerą savybę pas bhaktą, bhaktas laiko ją reta išimtimi, o ne savo prigimtimi, nes nori ją paslėpti nuo viešumo. Nors bhaktas yra Viešpaties buveinė, bhaktas stengiasi šį faktą paslėpti. Bhaktas nebando išoriniais požymiais parodyti, kad pasiekė savo prigimtį ir kad mato Viešpatį tiesiogiai. Kalbant apie vandenyną, nors jis visuomet yra Viešpaties buveinė, pamatęs mėnulį jis patiria pokyčius (potvynius), nes mėnulio spinduliai (mėnulio palikuonys) užlieję vandenyną padaro jį tinkama vieta Viešpaties miego žaidimams.

Durlabha Mānava-Janma

iš Bhaktivinodos Thakuros "Kalyāṇa-Kalpataru"

durlabha mānava-janma labhiyā saṁsāre
kṛṣṇa nā bhajinu—duḥkha kahibo kāhāre?

’saṁsār’ ‘saṁsār’, ko’re miche gelo kāl
lābha nā koilo kichu, ghaṭilo jañjāl

kiser saṁsār ei chāyābāji pray
ihāte mamatā kori’ bṛthā dina jāy

e deho patana ho’le ki ro’be āmār?
keho sukha nāhi dibe putra-parivār

gardabher mata āmi kori pariśram
kā’r lāgi’ eto kori, nā ghucilo bhram

dina jāy micha kāje, niśā nidrā-baśe
nāhi bhāvi—maraṇa nikaṭe āche bo’se

bhālo manda khāi, heri, pari, cintā-hīna
nāhi bhāvi, e deho chāḍibo kon dina

deho-geho-kalatrādi-cintā avirata
jāgiche hṛdoye mor buddhi kori’ hata

hāy, hāy! nāhi bhāvi—anitya e saba
jīvana vigate kothā rohibe vaibhava?

śmaśāne śarīr mama poḍiyā rohibe
bihaṅga-pataṅga tāy bihār koribe

kukkur sṛgāl sab ānandita ho’ye
mahotsava koribe āmār deho lo’ye

je deher ei gati, tā’r anugata
saṁsār-vaibhava ār bandhu-jana jata

ataeva māyā-moha chāḍi’ buddhimān
nitya-tattva kṛṣṇa-bhakti koruna sandhān

Nors žmogiška gyvybės forma yra pati rečiausia galimybė pasiekti dvasinį tobulumą, dabar aš karčiai sielvartauju. Taip yra todėl, kad kažkokiu būdu gimdamas gavau šią galimybę, bet nepasinaudojau ja, tuščiai leisdamas laiką ir negarbindamas Viešpaties Kṛṣṇos. Ach, kam aš papasakosiu savo nelaimės istoriją?

Apsivedęs ir įsipainiojęs į materialistišką šeimyninį gyvenimą, aš tuščiai eikvojau savo laiką. Niekada negavau apčiuopiamo rezultato ar nepaeinančios naudos.

Kas tai per pasaulis? Jis panašus į magiškų šviesų spektaklį, kuriame tiek daug šešėlių ir optinių apgaulių magiškai šoka priešais mano akis. Aš jaučiu tokį stiprų prisirišimą ir susitapatinimą su šiuo pasauliu. Taip diena veja dieną ir nėra jokios prasmės.

Kai šis kūnas negyvas nukris ant žemės, kas tuomet liks mano? Visi mano sūnūs ir mylimieji jau nebegalės suteikti man laimės.

Kiekvieną dieną dirbu sunkiai, kaip asilas, o dabar stebiuosi: Dėl ko aš taip sunkiai dirbu? Mane vis dar tebesupa daugybė iliuzijų.

Savo dienas praleidžiu be naudos, darydamas nereikšmingus darbus, o naktis prarandu užvaldytas miego. Per visas šias dvidešimt keturias valandas aš niekada nepagalvoju, kad žiauri mirtis visada stovi tiesiai priešais mane.

Sau įsivaizduoju, kad gyvenu visiškai be rūpesčių, kartais valgau daug, o kartais mažai, kaip man patinka. Kartais vaikštinėju po miestą dairydamasis į gražius dalykus, o kartais niekur neinu. Kartais dėviu prabangius drabužius, o jei būnu ne nuotaikoje, dėviu kažką paprasto. Aš gyvenu taip nerūpestingai, jog niekada nepagalvoju, kad vieną dieną turėsiu palikti šį kūną.

Iš tikrųjų mano varganą širdį persekioja nuolatinės baimės, kaip aš išlaikysiu savo kūną, savo namus, savo žmoną ir šeimos narius, kaip aš vykdysiu savo socialinius įsipareigojimus? Visos šitos baimės mane skausmingai žnaibo ir iš tikrųjų griauna mano intelektą.

Vaje, vaje! Kokia apgailėtina situacija! Aš pasinėręs į visus šiuos rūpesčius, bet niekada nepagalvojau, kad visi šie dalykai yra laikini ir labai greitai praeis. Kai aš mirsiu ir manęs nebebus, kas liks iš mano materialių turtų?

Kai mano kūną numes į kremavimo vietą, jis gulės ten be jokio judesio. Tada ten susirinks pramogauti daugybė varnų, peslių, skruzdėlių ir kirminų.

Visi gatvės šunys ir šakalai labai džiūgaus. Su didžiule ekstaze jie padarys mano kūną savo festivalio vieta ir švęs didelę puotą.

Tik pažiūrėkit, koks šito materialaus kūno galutinis tikslas. Pats nuostabiausias dalykas yra tai, kad visų materialių turtų - mano namų, šeimos ir draugų - laukia lygiai toks pat galas.

Todėl tiems, kas turi aštrų intelektą, aš patariu: „Prašau, palikite šias laikinas iliuzijas, kurias jums pakišo Māyā, ir ieškokite būdo, kaip gauti tyrą pasiaukojimą Viešpačiui Kṛṣṇai, nes tai yra vienintelė amžina tiesa.“