"Śrīmad Bhāgavatam" 10.44.11-16
valgataḥ śatrum abhitaḥ kṛṣṇasya vadanāmbujam vīkṣyatāṁ śrama-vāry-uptaṁ padma-kośam ivāmbubhiḥ
Tik pažvelkit į Kṛṣṇos lotosinį veidą, kai Jis bėgioja aplink savo priešininką! Nuo įtemptos kovos padengtas prakaito lašeliais, šis veidas panašus į lotosą pasidengusį rasa.
kiṁ na paśyata rāmasya mukham ātāmra-locanam muṣṭikaṁ prati sāmarṣaṁ hāsa-saṁrambha-śobhitam
Argi jūs nematote Viešpaties Balarāmos veido? Jo akys paraudusios kaip varis iš pykčio Muṣṭikai, o jo grožį dar labiau sustiprina jo juokas ir pasinėrimas į kovą.
puṇyā bata vraja-bhuvo yad ayaṁ nṛ-liṅga gūḍhaḥ purāṇa-puruṣo vana-citra-mālyaḥ gāḥ pālayan saha-balaḥ kvaṇayaṁś ca veṇuṁ vikrīdayāñcati giritra-ramārcitāṅghriḥ
Kokie gi dorovingi Vradžos krašto plotai! Juk ten klaidžioja ir pramogauja pats pirminis Dievo Asmuo, užsimaskavęs žmogiškais bruožais! Pasidabinęs nuostabiai margomis miško girliandomis, Jis groja savo fleita ir su Balarāma kartu gano karves, o jo pėdas garbina Viešpats Śiva ir deivė Ramā.
gopyas tapaḥ kim acaran yad amuṣya rūpaṁ lāvaṇya-sāram asamordhvam ananya-siddham dṛgbhiḥ pibanty anusavābhinavaṁ durāpam ekānta-dhāma yaśasaḥ śriya aiśvarasya
Kokias askezes turėjo atlikti gopės? Savo akimis jos nuolat geria nektarą - Viešpaties Kṛṣṇos pavidalą, kuris yra viso meilumo esencija, kuriam niekas neprilygsta ir kurio niekas nepranoksta. Šis pavidalas yra vienintelė grožio, šlovės ir turtų buveinė. Jis savaime tobulas, visuomet gaivus ir ypatingai retas.
yā dohane 'vahanane mathanopalepa preṅkheṅkhanārbha-ruditokṣaṇa-mārjanādau gāyanti cainam anurakta-dhiyo 'śru-kaṇṭhyo dhanyā vraja-striya urukrama-citta-yānāḥ
Vradžos moterys yra pačios sėkmingiausios, nes jų protas visada prisirišęs prie Kṛṣṇos, o jų gerklė springsta nuo ašarų, jos nuolatos dainuoja apie Jį melždamos karves, kuldamos grūdus, plakdamos sviestą, rinkdamos kurui karvių mėšlą, supdamos savo mažus verkiančius vaikus, šlakstydamos vandeniu grindis, tvarkydamos namus ir t.t. Savo išaukštintos Kṛṣṇos sąmonės dėka jos automatiškai gauna visa, ko trokšta.
prātar vrajād vrajata āviśataś ca sāyaṁ gobhiḥ samaṁ kvaṇayato 'sya niśamya veṇum nirgamya tūrṇam abalāḥ pathi bhūri-puṇyāḥ paśyanti sa-smita-mukhaṁ sa-dayāvalokam
Išgirdusios Kṛṣṇą grojant savo fleita, kai ryte su karvėmis Jis palieka Vradžą arba vakare kartu su jomis grįžta namo, jaunosios merginos, gopės, greitai išbėga iš savo namų, kad pamatytų Jį. Jos tikriausiai atliko daugybę dorovingų veiksmų, kad gali matyti Jį, einantį keliu, Jo besišypsantį veidą taip maloningai žvelgiantį į jas. Atnaujinta (Pirmadienis, 13 Rugpjūtis 2012 16:55)

(Ištraukos iš Jiva Gosvamio "Gopala campu")
Vaivasvata-manvantaros dvidešimt aštunto yugų ciklo metu, Kali-yugos pradžioje, Bhādros mėnesio dylančio mėnulio aštuntą dieną, trečiadienį, kai mėnulis pakilo kartu su tyra Rohinī žvaigžde, Harša-jogos metu tobulas Viešpats – Krišnos mėnulis – apsireiškė, kad padidintų Nandos žmonos Jašodos meilę ir sunaikintų dylančio mėnulio sukeltą tamsą. (27)
Pusdieviai, kurie vadovauja yugoms, nešini dovanomis atvyko pasitarnauti Jam Jo gimimo metu. (28)
Nors meditacija atsirado Satya-yugoje, aukų atnašavimai atsirado Treta-yugoje, Dievybių garbinimas pasirodė Dvāpara-yugoje o giedojimas atsirado Kali-yugoje, nors jazminai žydi pavasarį, nors mango pasirodo vasarą, vanduo nuskaidrėja tik rudenį, nors derlius pasirodo žiemą, nors kundos žiedai žydi šaltuoju metų laiku, nors lotosai žydi dieną, nors planetos savo prielankumą rodo tada, kai išsidėsčiusios taip, kaip aprašyta astrologiniuose tekstuose, ir nors Viešpatį apreiškia tik guru valia, Krišnos įtakoje visi šie dalykai atsitiko vienu metu. Jašoda pagimdė net nesuvokdama apie gimdymą. (29)
Jam gimstant buvo viena ypatybė: įgijusi kūdikio pavidalą, veikdama taip, kaip Jam palankiau, ir rodydama gailestį visiems, Māyā iš Jašodos gimė kaip Jo jaunesnioji sesuo, praleisdama į priekį Krišną, kuris pranoksta viską. (33)
Kai Devakī, bijodama žiauriojo Kamsos, norėjo, kad Krišna paslėptų savo keturias rankas, ir Krišna apreiškė jai dvirankį pavidalą, tuo metu Krišna kartu su Yogamāyā jau buvo apsireiškęs pas Jašodą dvirankiu pavidalu. Šis dvirankis pavidalas pasirodė motinai Devakī ir įtraukė į save keturrankį pavidalą. Yogamāyā liko motinos Jašodos įsčiose, o Krišną pernešė savo beformiu pavidalu. Kaip vėjas judina mėlynąjį lotosą, taip beformė Yogamāyā niekam nematant paėmė Jašodos sūnų į Mathurą (kur pasirodęs Jis į save įtraukė keturrankį pavidalą). Kai Yogamāyā įžūliai paėmė Krišną į Mathurą, motina Jašoda visiškai pasimetė.
Jašodos įsčiose buvusi Yogamāyā, savo gimimo metu privertė Jašodą nualpti nuo gimdymo vargų. Tuomet Yogamāyā pasirodė išorėje, ant lovos, ir ten užmigo. Ta pati Yogamāyā anksčiau, kitiems nematant, paėmė Balarāmą iš Devakī įsčių ir perkėlė jį į Rohinī įsčias.
Kai Yogamāyā išvyko iš Vradžos į Mathurą (Vasudeva ją ten nunešė), Vradža išsilaisvino iš iliuzijos. Kada tai nutiko? Tai nutiko, kai Aukščiausias Viešpats pasirodė Vradžoje. (39)
Atnaujinta (Penktadienis, 10 Rugpjūtis 2012 09:59)
Kartą berniukas atėjo pas savo senelį, supykęs ant draugo, kuris su juo pasielgė neteisingai.
„Aš tau papasakosiu istorija,“ tarė jam senelis. „Aš taip pat jausdavau didelę neapykantą tiems, kurie iš manęs tiek visko atėmė, ir visiškai neapgailestavo dėl to ką padarė. Tačiau neapykanta tave nualina, o priešui visiškai nepakenkia. Tai tas pats, kas pačiam gerti nuodus, linkint priešui numirti. Aš daug kartų kovojau su šiais jausmais.“
Jis tęsė: „Manyje tarsi gyvena du vilkai, vienas geras, niekam nedarantis žalos, o kitas žalingas. Pirmasis vilkas harmoningai sugyvena su viskuo aplink ir neįsižeidžia, kai niekas ir neketino įžeisti. Jis kovoja tik tada, kai kovoti yra teisinga, ir kovoja teisingai. Jis visą savo kovos energiją taupo tokioms kautynėms.
„Bet kitas vilkas, och, jis kupinas pykčio. Mažiausi dalykai jam sukelia įsiūtį. Jis visą laiką kovoja su visais ir be jokios priežasties. Jis negali galvoti, nes jo pyktis ir neapykanta tokie dideli. Bet jo pyktis bejėgis; jis nieko nepakeičia.
„Kartais su šiais dviem vilkais viduje labai sunku gyventi, nes abu bando užvaldyti mano dvasią.“
Berniukas atidžiai pažiūrėjo į savo senelio akis ir paklausė: „O kuris laimi, seneli?“
Senelis nusišypsojo ir tyliai atsakė: „Tas, kurį aš maitinu.“
Papasakojo Sacinandana Svamis.
Atnaujinta (Penktadienis, 27 Liepa 2012 21:02)

Gour Govinda Svamio Hari-katha (kalbant apie pieno spalvą) Jagadatma Prabhu namuose Bhubanesvare, 1994 m.
... Prema pasireiškia dviem būdais, sambhoga ir vipralambha, sąjunga ir išsiskyrimas – dvi priešingybės. Išsiskyrus, ši prema yra tokia nuodinga – labiau nuodinga nei baisi gyvatė. Ši situacija stipriai degina. Bet sambhogoje, sąjungoje yra toks malonumas, paramānanda-prada, kad tai suteikia aukščiausią laimę. Išsiskyrimo būsenoje kṛṣṇa-premāmṛta sukelia didesnį skausmą negu nuodinga gyvatė. O sąjungos metu - tai begalinis nektaras. Taigi, šios dvi priešingybės, nuodai ir nektaras, sumaišyti kartu yra rādhā-prema, kṛṣṇa-prema. Štai kokia nuostabi šios kṛṣṇa-prema savybė.
Šioje premoje jūs nerasite jokių kvaišalų, bet ji yra labai stiprus kvaišalas, nes priverčia išprotėti. Jeigu vartosite marihuaną arba LSD, išprotėsite, nes jie yra kvaišalai. Bet kṛṣṇa-premoje nėra jokių kvaitinančių medžiagų, bet ji yra stiprus kvaišalas. Jeigu kas nors jos gauna – išprotėja. Gopės išprotėjo, Rādhārāṇī išprotėjo, o tuomet iš proto išėjo ir Kṛṣṇa.
Taipogi, ši prema nėra ugnis, bet ji degina. Kṛṣṇa-prema nėra ginklas, bet ji perveria širdį. Ji nėra vanduo, bet ji nuplauna viską – jūsų išdidumą, jūsų dharmą, jūsų drovumą. Taip pat ji paskandina transcendentinėje ekstazėje, malonume. Kiekvieną akimirką ji leidžią jums ragauti tą nektarą. Ji veda iš proto ir verčia šokti.
Nėra jokių rādhā-premos apribojimų. Ji laisva ir visiškai, nepaprastai tyra. Net klausimas nekyla apie jos suktumą, bet kaip nuostabu, jog ši prema juda labai kreivai, vakra-vyavahāra, zigzagu.
(The Last Limit of Bhakti, p. 79-80. Paskaita, Bhubaneswar, 1993 rugsėjo 10.)

iš Narottamos dainų rinkinio
hede he! nāgara bara śuna he mūralīdhara
nivedana kari tuyā pāya
caraṇa nakhara maṇi yena cāṅdera gāṅthani
bhāla śobhe āmāra galāya
śrīdāma sudāma saṅge yakhana vane yāo raṅge
takhana āmi duyāre dāṅḍāye
mane kari saṅge yāi gurūjanara bhaya pāi
āṅkhi raila tuyā pāne ceye
cāi navīna-megha-pāne tuyā baṅdhu paḍe mane
elāiyā keśa nāhi bāṅdhi
randhana-śālāte jāi tuyā baṅdhu guṇa gāi
dhuṅyāra chalanā kari kāṅdi
maṇi nao māṇika nao āṅcale bāṅdhile rao
phula nao ye keśe karibeśe
nārī nā karita vidhi tuyā hena guṇanidhi
laiyā phiritāma deśe deśe
aguru candana haitāma tuyā ange mākhā raitāma
ghāmiyā paḍitāma rāṅgā pāya
ki mora manera sādha vāmana haye cāṅda hāta
vidhi ki sādha pūrābe āmāra
narottama dāsa kaya śuna ahe dayāmaya
tumī āmāya nā chāḍiha dayā
je dina tomāra bhāve āmāra e deha jābe
sei dine diya pada chāyā
O mano brangus Herojau! O Viešpatie, grojantis fleita! Prašau, išgirski mano prašymą Tau. Kai Tu su Šridama ir Sudama eini link miško, Tavo kojų pirštų nagai it brangakmeniai primena eiles mėnulių.
Tuo metu aš stoviu ant slenksčio svajodama eiti kartu su Tavimi. Bet aš bijau vyresniųjų ir garbingų žmonių.Todėl aš tiesiog akimis nuseku Tave.
Kai tik pamatau naujus debesis, o mano drauge, aš kaip mat pasileidžiu plaukus. Kai verdu virtuvėje aš tiesiog apdainuoju Tavo šlovę ir verkiu, ir apsimetu jog tai dūmai graužia akis.
O mano mielasis Viešpatie! Tu nesi nei brangakmenis nei deimantas, kurį aš galėčiau laikyti įsirišęs į savo drabužio kraštą. Tu nesi gėlė, kuria aš galėčiau pasidabinti savo plaukus. Jeigu nebūčiau moteris, aš būčiau galėjus pasiimti Tave, dieviškų savybių vandenyne, po visą šalį.
Jeigu būčiau aguru arba sandalmedis, tada aš būčiau ištepta Tau ant rankų ir kojų ir kai Tu prakaituotum, aš nukrisčiau ant Tavo rausvų lotosinių pėdų. Kokius troškimus aš turiu! Nors esu nykštukas, noriu paliesti mėnulį. Ar kūrėjas kada išpildys mano troškimą?
Narattoma dasa sako: „Prašau, išgirski, maloningiausias Viešpatie. Neatstumk manęs.Tą dieną kai paliksiu kūną, būdama pilnai paskendusi mintyse apie Tave, prašau suteiki savo lotosinių pėdų prieglobstį”.
Atnaujinta (Antradienis, 01 Gegužė 2012 21:30)

aji rase bādara niśi preme bhāsala saba vṛndavāna-vāsī
śyāma-ghana barikhaye prema-sudhā-dhāra kore raṅgiṇī rādhā bijurī-saṅcāra
preme pichala patha gamana bhela baṅka mṛgamada-candana-kuṅkume bhela paṅka
dig vidig nāhi premera pāthāra dubila narottama nā jāne saṅtara
Visi Vrindavanos gyventojai šią naktį skendėjo dieviškų meilės jausmų liūtyje.
Šri Krišna lieja kondensuotą meilės nektarą, o Šri Radhikos žaidimai prišaukė žaibus.
Keliai tapo slidūs nuo Jų ekstatinės meilės, kai Jie vaikščiojo niekad nematytais būdais. Vrindavanos žemė susimaišė su raudonu moliu, sandalmedžio pasta ir muskusu ir patapo klampi.
Meilės vandenynas išsiliejo į visas puses ir Narottama dasa paskendo šiame vandenyne, nemokėdamas plaukti. Atnaujinta (Penktadienis, 20 Balandis 2012 23:32)

Vasanti-rasa pg. 82 (Pavasario meilės žaidimai)
vṛndāvana ramya-sthāna divya-ciṅtāmaṇi-dhāma ratana-mandira manohara abṛta kālindī-nīre rāja-haṁsa keli kare tāhe śobhe kanaka-kamala
tāra madhye hema-pīṭha aṣṭa-dale beṣṭita aṣṭa-dale pradhānā nāyikā tāra madhye ratnāsane ba’si āchen dui-jane śyāma-saṅge sundarī rādhikā
o-rūpa-lābaṇya-rāśi amiya pariche khasi hāsya-parihāsa-sambhāṣaṇe narottama-dāsa kaya nitya-līlā sukha-maya sadāi sphurūka mora mane
Nuostabi vieta, žinoma Vrindavanos vardu, yra transcedentinė buveinė dvasiniame pasaulyje ir yra visa pastatyta iš filosofinio akmens. Ten yra daugybė šventyklų, pastatytų iš brangakmenių, o gulbės, vadinamos raja-hamsa, žaidžia Yamunos upės vandenyse, kuri teka per tą transcedentinę šalį. Toje dieviškoje upėje žydi nuostabus šimtalapis auksinis lotosas.
To lotoso vidury yra auksinė pakyla, apsupta aštuonių lotoso žiedlapių. Ant šių žiedlapių randasi aštuonios pagrindinės sakhės, vadovaujamos Lalitos ir Višakos. O ant auksinės pakylos, ant brangakmeniais išpuošto sosto sėdi dieviškoji pora. Viešpaties Šyamo draugijoje sėdi gražioji Radhika.
Nuostabus Šri Radhos ir Govindos grožis bei saldumas Jų pokalbių metu, kurie yra pilni šypsenų ir juoko, liejasi lyg lietaus nektaras. Narottama dasa sako: “Tegu šie amžini žaidimai, pilni transcedentinio džiaugsmo, būna amžinai apreikšti mano širdyje”. Atnaujinta (Penktadienis, 20 Balandis 2012 23:14)

Visai neseniai vieno mano mokinio dukra paklausė manęs:
- - Ar gali parodyti man Krišną?
Aš atsakiau:
- Ne dabar, mano brangus vaike, prašau palauki dar penkias savaites.
Šiandien aš paėmiau mergaitę už rankos ir parodžiau jai medį.
- - Žiūrėk, - pasakiau, - čia yra Krišna. Ar matai žiedelius ir mažyčius žalius besiskleidžiančius lapus? Krišna sako Gitoje „Aš esu žydintis pavasaris“. Tai yra Krišna, kuris kuria stebuklus gamtoje, jį patį šlovinančius... Ar supranti?
Maža mergaitė palinksėjo galvą ir nubėgo pas savo mamą:
- - Mama, mama, aš mačiau Krišną!
Pavasaris man yra magiškas laikas. Šiandien vaikščiojau miške ir pamačiau vienišą vyšnią žydinčią tarp eglių. Ji atrodė lyg talentingas fleitininkas, grojantis kupranugariams, kurie neturi nei kruopelytės supratimo. Ji buvo vienintelis pilnai pražydęs medis tarp kitų tamsių medžių, kurie nerodė jokio sąmoningumo ženklo. Bet vyšnia turėjo klausytoją. Šis klausytojas buvo Mūsų Saldus Viešpats. Bhakti panaši į pavasarį. Ji yra Viešpaties galia, kuri įeina į asmenybę, kad suteiktų malonumą Viešpačiui. Kai aš išėjau iš miško, jaučiausi toks praturtėjęs šio vienišo, visai pražydusio vyšnios medžio pamoka. Lai aš taip pat atversiu savo širdį visiškai mano Viešpaties malonei, net jei ir visas pasaulis liks tyloj. Atnaujinta (Pirmadienis, 16 Balandis 2012 20:25)
Kartą Krišna pasakė: „Radha, tu esi kupita (pikta)." Sanskrito kalboje, ku reiškia, žemė o pita reiškia tėvą. Todėl, Radha atsakė: "Tu esi žemės tėvas". Krišna tarė: "O tu esi visų visatų motina. Tu esi visa žinanti ir pirminė visų visatų motina. Niekas negali prilygti Tau. O Deive, tu patiri begalinį (ananta) malonumą keldama nesantaiką tarp mylinčiųjų". Sanskritu nan reiškia lenktis, o ta - be. Todėl, Radharanė atsakė: "Tu esi Ananta, kuris atsisako lenktis." Krišna nusišypsojo ir nusilenkė prieš gražuolę Radhą. Lai Viešpats būna palaimingas visiems.
|
|