Žemiau pateikiame ištrauką iš Bhakti Rakšaka Šridhara Svamio knygos "Prapanna Jivanamritam" - "Atsidavusiųjų sielų pozityvaus nemirtingumo nektaras". Ši knyga pateikia šventraščių ir šventų asmenybių liudijimus apie śaranāgati - Viešpaties prieglobstį ir šešias sudedamasias śaranāgati dalis (ṣad viddha śaranāgatiḥ). II šios knygos skyrius "Śāstra vacanāmṛta" - "Šventraščių žodžių nektaras" pateikia posmus iš šventraščių, aprašančius poreikį rasti ir priimti Viešpaties prieglobstį.
1. Atsidavimas labai gerai pagrįstas śāstrose
śruti-smṛty-adi-śāstreṣu, prapatir yan nirūpyate
tad uktaṁ dvitiyādhyāye, śrī śāstra-vacanāmṛte (1)
Šis antrasis skyrius, Śrī Śāstra-vacanāmṛta, šventraščių žodžių nektaras, aprašo atsidavimą, kaip jis pateiktas apreikštuosiuose šventraščiuose, pradedant Vedomis (Śruti) ir religiniuose tekstuose (Smṛti).
2. Priežastis, kodėl reikia atsiduoti paaiškinta smṛti literatūroje
yo brahmāṇaṁ vidadhāti-purvaṁ yo brahma-vidyāṁ
tasmai gāḥ pālayati sma kṛṣṇaḥ
taṁ hi devam ātma-vṛtti-prakāśaṁ
mumukṣur vai śaraṇam amuṁ vrajet (2)
Tāpanyām (Brahma-saṁhitā, tikā)
Kūrimo pradžioje, Jis, kuris sukūrė visatos kūrėją, Brahmą, ir suteikė Brahmai žinias apie Brahmaną, Absoliutą, Jis yra tas pats Viešpats Krišna, ganantis karves (arba puoselėjantis Vedas). Kas troška išsivaduoti, turi atsiduoti šiam Viešpačiui, atskleidžiančiam vidinę sielos funkciją.
2.1 Žodžio namaḥ - lenktis - reikšmė
ahaṅkṛtir ma-kāraḥ, syān, na-kāras tan niṣedhakah
tasmāt tu namasā kṣetri, svātantryaṁ pratiṣidhyate (3)
bhagavat-paratantro ‘sau, tad āyatātma-jīvanaḥ
tasmāt sva-sāmarthya-vidhiṁ, tyajet sarvam aśeṣataḥ (4)
Padma-uttara-khaṇda
Skiemuo ma reiškia save įtvirtinantį ego (klaidingą sampratą: „Aš esu veikiantysis“), o skiemuo na reiškia ego neigimą. Tokiu būdu nusilenkimo veiksmas (namaḥ) panaikina besilenkiančiojo nepriklausomybę. Siela natūraliai pavaldi Visagaliui. Jos vidinė prigimtis ir jos vidinė funkcija - tarnauti Aukščiausiajam Viešpačiui. Todėl reikia visiškai atsisakyti tų veiksmų, kurie atliekami galvojant: „Aš esu veikiantysis“.
(„Ma“ reiškia ego - aš esu veikiantysis, „na“ - reiškia neigimą. Todėl kai žmogus lenkiasi (namaḥ) jis atsisako savo nepriklausomybės ir pripažįsta save Viešpaties tarnu.)
3. Vienintelė kliūtis, trukdanti atsiduoti, yra klaidingas ego
ahaṅkāra-nivṛttānāṁ, keśavo nahi dūragaḥ
ahaṅkāra-yutānāṁ hi, madhye parvata-rāśayaḥ (5)
Brahma-vaivarta Purāṇa
Aukščiausias Viešpats Keśava visada pasilieka su tais, kurie neteuri materialios gyvenimo sampratos; Tačiau panašu, jog tarp save tvirtinančių egoistų ir Viešpaties yra didelių kalnų grandinė.
4. Tie, kurie nepriima Viešpaties prieglobsčio, tiesiog klaidžioja gimimų ir mirčių pasaulyje
yāvat pṛthaktvam idam ātmana indriyārtha
māyā-balaṁ bhagavato jana iśa paśyet
tāvan na saṁsṛtir asau pratisaṅkrameta
vyarthāpi duḥkha-nivahaṁ vahati kriyārthā (6)
Śrīmad-Bhāgavatam 3.9.9
O Viešpatie, o sielų siela, salygotos sielos suvokia Tave ir visatą kaip atskirtus vienas nuo kito ir galvoja, kad visata skirta jų jusliniams malonumams. Tačiau tai tik Tavo klaidinančios energijos (māyos) padarinys. Kol gyvosios esybės laikosi įsikibusios savo iliuziškų atskirų interesų, jos negali palikti apgailėtino materialaus pasaulio, sudaryto iš veiksmų ir pasekmių, gimimo ir mirties, nepaisant jo beprasmiškumo.
5. Neatsidavusi siela yra nuolat apgaunama
prāpyāpi durllabhataraṁ, mānuṣyaṁ vibudhepsitam
yair āśrīto na govindas, tair ātmā vañcitaś ciram (7)
Brahma-vaivarta Purāṇa
Gimti žmogaus gyvybės formoje yra tokia vertybė, jog to siekia net pusdieviai. Kas, gimęs žmogumi, nepaiso tokios sėkmės ir nepriima Govindos lotosinių pėdų prieglobsčio, nuolatos save apgaudinėja.
5.1 Gyvenimas be atsidavimo yra tuščias
aśītiñ caturaś caiva, laksāṁs tān jīva-jātiṣu
bhrāmyadbhiḥ puruṣaiḥ prāpya, mānuṣyaṁ janma-paryayāt (8)
tad apy aphalatāṁ yātam, teṣām ātmābhimāninām
varākānām anāśrītya, govinda-caraṇa-dvayam (9)
Brahma-vaivarta Purāṇa
Aplankiusi 8.400.000 gyvybės formų siela galiausiai gimė žmogumi. Bet šis žmogaus gyvenimas yra visiškai bevertis tiems apgailėtiniems žmonėms, kurie taip didžiuojasi savo kūnais, jog atsisako priimti Viešpaties Govindos lotosinių pėdų prieglobstį.
6. Net žemiausi tarp žmonių išsivaduoja atsidavę
sarvācāra-vivarjitāḥ śaṭha-dhiyo vrātyā jagad-vañcakā
dambhāhaṅkṛti-pāna-paiśuna-parāḥ pāpāntyajā niṣṭhurāh
ye cānye dhana-dāra-putra-niratāḥ sarvādhamās te ‘pi hi
śrī-govinda-padāravinda-śaraṇā muktā bhavanthi dvija (10)
Nṛsiṁha Purāṇa
O dukart gimęs, neturintys jokių dorų savybių ir neatliekantys dorų darbų, įvairūs atstumtieji, niekšai, apgavikai, pasipūtėliai ir egoistai, priklausantys nuo kvaišalų ir vaikščiojančios nuodėmių buveinės, piktavaliai, žiaurūs ar apsvaigę nuo savų vaikų, žmonų ir turtų – net tokios ypatingai puolusios asmenybės išsivaduoja, kai atsiduoda Śrī Govindos lotosinėms pėdoms.
7. Atsidavusi siela niekada nebepuola
paramārtham aśeṣasya, jagatām ādi kāraṇam
śaraṇyaṁ śaraṇaṁ yāto, govindaṁ nāvasidati (11)
Bṛhan-nāradiya Purāṇa
Śrī Govinda yra visų visatų šaltinis, Aukščiausia Tiesa ir visų prieglobstis. Kas atsiduoda Jo lotosinėms pėdoms, niekada nepražus.
8. Atsidavimas Viešpačiui sunaikina kančias ir pavagia širdį
sthitaḥ priya-hite nityaṁ, ya eva puruṣarṣabhaḥ
rājaṁs tava yadu-śreṣṭho, vaikuṇṭhaḥ puruṣottamaḥ (12)
ya enaṁ saṁśrayantīha, bhaktyānārāyaṇaṁ harim
te tarantīha durgāni, na me ‘trāsti vicāraṇā (13)
Mahābhārata, Śānti-parva
O karaliau, ką dar galiu tau pasakyti? Geriausiasis iš Yadu dinastijos, neįveikiama didi asmenybė, kuri visada kupina geros valios tau ir yra brangus tavo draugas – Jis ne kas kitas, o Aukščiausiasis Viešpats Narayana, Śrī Hari. Kas su pasišventimu priima Jo visišką prieglobstį, tas perplaukia neįveikiamą materialios egzistencijos vandenyną.
9. Sunaikindamas visą baimę atsidavimas duoda gyvenimą, kupiną amžino nektaro
ye śaṅkha-cakrābja-karaṁ hi śārṅgiṇaṁ
khagendra-ketuṁ varadaṁ śrīyaḥ patim
samāśrayante bhava-bhīti-nāśanaṁ
teśāṁ bhayaṁ nāsti vimukti-bhājān (14)
(Vāmana)
Sėkmės deivės šeimininkas rankose laiko kriauklę, diską, lotoso žiedą ir lanką; Jis yra Garudos šeimininkas. Jis sunaikina materialios egzistencijos baimę ir suteikia visus palaiminimus. Kurie priima Jo prieglobstį, nebeturi menkiausių būgštavimų dėl ateities, nes yra pasiruošę pozityviam nemirtingumui.
10. Atsidavusios sielos visos pastangos vaisingos
saṁsāre smin mahā-ghore, moha-nidrā-samākule
ye hariṁ śaraṇaṁ yānti, te kṛtārthā na saṁśayaḥ (15)
Bṛhan-nāradiya Purāṇa
Materialus pasaulio tamsoje, pripildytoje neišmanymo bei miego, kas atsiduoda Viešpaties Hari šventosioms pėdoms, be abejonių, patirs tik sėkmę ką ir bedarytų.
11. Net jei žmogus nekontroliuoja proto, atsidavus Viešpačiui niekas nebebus sunku
kiṁ durāpādanaṁ teṣāṁ, puṁsām uddāma-cetasām
yair āśrītas tirtha-padaś, caraṇo vyasanātyayaḥ (16)
Śrīmad-Bhāgavatam 3.23.42
Viešpaties Hari lotosinės pėdos sunaikina materialią egzistenciją. Atsidavus Jo lotosinėms pėdoms nelieka nieko, kas būtų sunkiai pasiekiama net ir tam, kieno protas sujaudintas.
12. Atsidavusiai sielai baigiasi trijų rūšių materialios kančios
śārirā mānasā divyā, vaiyāse ya ca mānuṣāḥ
bhautikāś ca kathaṁ kleśā, bādheran hari-saṁśrayam (17)
Śrīmad-Bhāgavatam 3.22.37
O Vidura, kaip gi kūno bei proto neramumai, kylantys iš materialių elementų, kitų būtybių ar nepalankių astrologinių aplinkybių, gali pakirsti tą, kuris priėmė Śrī Hari lotosinių pėdų prieglobstį?
13. Atidavusios sielos lengvai pasiekia Viṣṇu buveinę
samāśrītā ye pada pallava-plavaṁ
mahat-padaṁ puṇya-yaśo murāreḥ
bhavānbudhir vatsa-padaṁ paraṁ padaṁ
padaṁ padaṁ yad vipadāṁ na teśām (18)
Śrīmad-Bhāgavatam 10.14.58
Viešpats Śrī Hari šlovinamas kaip pati tyrumo esmė. Tiems, kurie visiškai priėmė Jo lotosinių pėdų prieglobstį-laivą, šis materialios egzistencijos vandenynas pasidaro nereikšmingas, kaip balutė veršelio pėdos įspaude. Jų tikslas yra Viešpaties aukščiausioji buveinė, o ne ši materiali vieta, kupina nelaimių.
14. Visiškai atsidavusi siela nugali kūniško susitapatinimo bei materialios nuosavybės iliuziją
yeśāṁ sa eva bhagavān dayayed anantaḥ
sarvātmanāśrīta-pado yadi nirvyalīkam
te dustarām atitaranti ca deva-māyāṁ
naiṣām mamāham iti dhiḥ śva-sṛgāla-bhakṣye (19)
Śrīmad-Bhāgavatam 2.7.42
Nepranokstamą iliuzinę Viešpaties galią įveikia tie, kurie visais atžvilgiais priėmė Aukščiausiojo Viešpaties lotosinių pėdų prieglobstį, ir kuriems begalinis Viešpats suteikė savo nepamatuojamą malonę. Viešpats nerodo palankumo taikantiems idėjas 'Aš' ir 'Mano‘ šitam materialiajam kūnui, kuris vis tiek bus maistas šakalams ir šunims.
15. Tiems, kurie neatsidavė Krišnai, visos pastangos išvengti kančių duoda laikiną rezultatą.
bālasya neha śaranaṁ pitarau nṛsiṁha
nārtasya cāgadam udanvati majato nauḥ
taptasya tad-pratividhir ya ihāñjaseṣṭas
tāvad vibho tanu-bhṛtāṁ tvad-upekṣitānām (20)
Śrīmad-Bhāgavatam 7.9.19
O Nṛsimha, o Visagalis Viešpatie, atsargumo priemonės bei įvairūs vaistai turi tik trumpalaikį poveikį, kai jų griebiasi kenčiančios įkūnytos sielos, negavusios Tavo prielankumo. Tėvai negali apsaugoti savo vaiko, vaistai negali išgydyti ligonio, o laivas negali išgelbėti vandenyne skęstančio žmogaus.
16. Visos neatsidavusių sielų kančios ir neramumai kyla dėl to, kad įsivaizduojamą priima už tikrą
tāvad bhayaṁ draviṇa-deha suhṛn-nimittaṁ
śokaḥ spṛhā paribhavo vipulaś ca lobhaḥ
tāvan mamety asad-avagraha ārti-mūlaṁ
yāvan na te ‘ṅghrim abhayaṁ pravṛṇita lokaḥ (21)
Śrīmad-Bhāgavatam 3.9.6
Viešpatie, kol žmonės šiame pasaulyje nepriims Tavo lotosinių pėdų saugaus prieglobsčio, tol jie bus kupini nerimo dėl savo turtų, kūnų ir draugų. Sielvarto, troškimų, manijų ir stipraus godumo užvaldyti jie negali atsigauti nuo kančios, kuri giliai įsišaknijo jų susigalvotose idėjose: „Aš ir mano“.
17. Prieglobstį reikia priimti pas savyje patenkintą Viešpatį Hari, bet kokių pusdievių prieglobstis suteikia apgailėtiną rezultatą
avismitaṁ taṁ paripūrṇa-kāmaṁ,
svenaiva lābhena samaṁ praśāntam
vinopasarpaty aparaṁ hi bāliśaḥ,
śva-lāṅgulenātititarti sindhum (22)
Śrīmad-Bhāgavatam 6.9.22
Krišna - tobulai pilnas visų trokštamų dalykų, Jis visiškai pakankamas pats sau, lygus su visais, ramus. Niekas negali Jo nustebinti. Tik kvailys, ignoruodamas Jį, gali ieškoti prieglobsčio pas kokį pusdievį, kurio garbinimas skirtas siekiantiems materialios naudos. Šiuos žmones galima palyginti su tais, kurie įsikibę į šuns uodegą bando perplaukti vandenyną.
18. Tik Šri Hari prieglobstis gali išgelbėti visas gyvas esybes visose gyvenimo sąlygose
kirāta-huṇāndhra-pulinda-pukkaśā
abhira-śuhuma yavanāḥ khaśādayaḥ
ye ‘nye ca pāpā yad-upāśrayāśrayāḥ
śudhyanti tasmai prabhaviṣṇave namaḥ (23)
Śrīmad-Bhāgavatam 2.4.18
Kas gimė Kirata, Huna, Abhira, Suhma (Kanka), Yavana, Khasa ir kitose tautose, ar tie, kas prisirišę prie nuodėmių, be jokios abejonės gali tobulai apsivalyti priėmę prieglobstį pas bhaktus, atsidavusius visagaliam Viešpačiui Viṣṇu. Aš pagarbiai lenkiuosi jam.
19. Tik atsidavusios sielos gali atskirti esmę nuo formos. Ieškantys laimės karmoje ir jogoje eina savižudišku keliu
athāta ānanda-dughaṁ padāmbujaṁ
haṁsāḥ śrayerann aravinda-locana
sukhaṁ nu viśveśvara yoga-karmabhis
tan māyayāmi vihatā na māninaḥ (24)
Śrīmad-Bhāgavatam 11.29.3
O lotosaki, gulbės (aukščiausio lygio bhaktai, paramahamsos) priima ekstazę sukeliančių Tavo lotosinių pėdų prieglobstį. Visatos Viešpatie, kas nesiekia Tavo lotosinių pėdų džiaugsmo, bet vietoje to renkasi abstraktaus išsivadavimo ar materialių laimėjimų kelią, juos sunaikina Tavo klaidinanti galia.
20. Visiškas prieglobstis prie Krišnos lotosinių pėdų yra aukščiausias tikslas
na nāka-pṛṣṭhaṁ na ca sārva-bhaumaṁ
na pārameṣṭhyaṁ na rasādhipatyam
na yoga-siddhīr apunar-bhavaṁ vā
vāñchanti yat pāda-rajaḥ prapannāḥ (25)
Śrīmad-Bhāgavatam 10.16.37
Śrī Krišnos lotosinių pėdų visiškas prieglobstis yra aukščiausias tikslas. Kas rado prieglobstį prie Tavo lotosinių pėdų dulkių, nebetrokšta patekti į rojų, viešpatauti visatoje, užimti Viešpaties Brahmos poziciją, karaliauti žemėje, įgyti jogos tobulybes ar išsivaduoti.
21. Tie, kurie atsidavė Viešpačiui, pajėgūs išvaduoti ir kitus
yat pāda-saṁśrayāḥ sūta, munayaḥ praśamāyanāḥ
sadyaḥ punanty upaspṛṣṭāḥ, svardhuny-āpo ‘nusevayā (26)
Śrīmad-Bhāgavatam 1.1.15
Net menkiausias bendravimas su pačiais ramiausiais išminčiais, atsidavusiais Viešpaties lotosinėms pėdoms, apvalo šio pasaulio žmones. Tačiau Gangos upė apvalo tik tuos, kurie joje maudosi.
22. Tie, kurie atsidavė Krišnai, nebepavaldūs šventraščiuose aprašytoms taisyklėms ir draudimams
devarṣi-bhūtāpta-nṛṇāṁ pitṛṇāṁ,
na kinkaro nāyam ṛṇi ca rājan
sarvātmanā yaḥ śaraṇaṁ śaraṇyaṁ,
gato mukundaṁ parihṛtya kartam (27)
Śrīmad-Bhāgavatam 11.5.41
O karaliau, kas paliko visas savo pasaulietines pareigas ir visa širdimi atsidavė Mukundai, išskirtiniam visų gyvų esybių prieglobsčiui, tas nebeskolingas pusdieviams, išminčiams, kitoms gyvybės formoms, draugams ir giminaičiams, žmonėms ir protėviams.
23. Tie, kurie gavo Viešpaties malonę, yra transcendentiški Vediniam religingumui
yadā yasyānugṛhṇāti,
bhagavān ātma-bhāvitaḥ
sa jahāti matiṁ loke,
vede ca pariniṣṭhithām (28)
Śrīmad-Bhāgavatam 4.29.45
Atsidėkodamas už Jam atsidavusios sielos stiprią meilę, Aukščiausiasis Viešpats suteikia Savo malonę šiam bhaktui, apreikšdamas jo širdyje dievišką įkvėpimą. Tuomet toks bhakta nebeužsiima materialiomis pareigomis ir Vediniu religingumu.
24. Šri Krišnos pavidalas yra aukščiausias atsidavusių sielų prieglobstis, nes Jis yra rasos personifikacija
daśame daśamaṁ lakṣyam, āśrītāśraya-vigraham
śrī kṛṣṇakhyaṁ paraṁ dhāma, jagad-dhāma namāmi tat (29)
Bhāvārtha-dīpikā, Śrīmad-Bhāgavatam 10.1.1
Śrīmad-Bhāgavatam dešimtoje giesmėje Śrī Krišna yra išskirtas kaip visų atsidavusiųjų sielų prieglobsčio įsikūnijimas. Aš lenkiuosi šiam aukščiausiajam visatos prieglobsčiui, vardu Śrī Krišna.
25. Viešpats Šri Čaitanja Mahaprabhu moko atsidavimo savo pavyzdžiu
dhyeyaṁ sadā paribhava-ghnam abhīṣṭa-dohaṁ
tīrthāspadaṁ śiva-viriñci-nutaṁ śaraṇyam
bhṛtyārti-haṁ praṇata-pāla-bhavābdhi-potaṁ
vande mahā-puruṣa te caraṇāravindam (30)
Śrīmad-Bhāgavatam 11.5.33
O atsidavusių sielų globėjau, o didžioji asmenybe (Aukščiausiasis Dievo Asmuo, kuris dieviškai nuostabiai vaidina Savo tyrą bhaktą [maha-bhagavatą]), Tu vienas esi realybė, į kurią nuolat medituoja tyros sielos. Tu sunaikini sielos iliuziją. Tu esi dieviškas troškimų medis, visų bhaktų prieglobstis. Tave garbina Śiva ir Virinci (Sadaśiva kaip Śrī Advaita Ācārya ir Brahma kaip Haridasa Thakura). Tu esi visų ir visa ko prieglobstis. Tu taip pat išvaikai savo bhaktų kančias, gimusias iš įžeidimų šventam vardui (nāma-aparādha). Tu vienintelis esi laivas, kuriuo galima perplaukti materialių kančių vandenyną. Aš garbinu Tavo šventas lotosines pėdas.
26. Tie, kurie atsidavė Šri Čaitanjos lotosinėms pėdoms, maudosi dieviškos meilės vandenyne
saṁsāra-sindhu-taraṇe hṛdayaṁ yadi syāt
sankirtanāmṛta-rase ramate manaś cet
premāmbudhau viharaṇe yadi citta-vṛttiś
caitanya-candra-caraṇe śaraṇaṁ prayātu (31)
Caitanya-candrāmṛta 8.93
Jei tu trokšti perplaukti materialios egzistencijos vandenyną, jei sieki paragauti nektariško kolektyvinio šventų vardų giedojimo (sankīrtana) ekstazę, ilgiesi žaisti dieviškosios meilės vandenyne, tuomet prašau, atsiduok Śrī Caitanyacandros lotosinėms pėdoms.
27. Šeši atsidavimo požymiai
ānukūlyasya-saṅkalpaḥ,
prātikūlya-vivarjanam
rakṣiṣyatiti viśvāso,
goptṛtve varaṇam tathā
ātma-nikṣepa-kārpaṇye,
sad vidhā śaraṇāgatiḥ (32)
Vaiṣṇava-tantra
Priimti tai, kas palanku ir atsisakyti to, kas nepalanku, būti įsitikinusiam: „Viešpats tikrai mane apgins“, laikyti Viešpatį savo globėju, visiškai pasikliauti Juo, suvokti savo bejėgiškumą be Jo – tai šeši esminiai išskirtinio atsidavimo (śaranagatī) Viešpačiui būdai.
28. Atsidavimą reikia praktikuoti mintimis, žodžiais bei darbais
tavāsmiti vadan vācā, tathaiva manasā vidan
tat sthānam āśrītas tanvā, modate śaraṇāgataḥ (33)
Vaiṣṇava-tantra
Pasinaudojusi savo kalbos galia atsidavusi siela paskelbia: „Aš esu Tavo"; mintyse ji galvoja apie tą patį; o savo kūnu ji randa prieglobstį Viešpaties šventoje buveinėje. Tokiu būdu atsidavusi siela širdimi, kupina džiaugsmo, gyvena šį gyvenimą.