"Mielosios draugės, - tęsė Krišna, - gal jus Mano žodžiai ir poelgiai nuliūdino, tačiau žinokite, kad kartais Aš neatsiliepiu į Savo bhaktų jausmus. Kitąsyk Mano bhaktai karštai myli Mane, tačiau aš deramai neatsiliepiu į jų jausmus, kad jų meilė Man tolydžio stiprėtų. Jeigu jie pernelyg lengvai pasiektų Mane, jiems gali šauti mintis: "Kaip lengvai pasiekiamas Krišna". Todėl kartais aš ir neatsiliepiu į jų meilę. Jeigu beturtis susikrauna turtus, po to juos praranda, jis dieną naktį galvoja apie prarastą turtą. Taip kartais ir Aš, norėdamas, kad mano bhaktų meilė dar labiau sustiprėtų, apsimetu, kad jie mane prarado, ir jų jausmai Man, užuot išblėsę, dar labiau sustiprėja. Brangiosios draugės, tačiau nemanykite, kad elgiausi su jumis kaip su paprastais bhaktais. AŠ žinau, aks jūs esate. Jūs atsisakėte bet kokių religijos bei visuomenės įsipareigojimų, nutraukėte ryšius su tėvais. Nepaisydamos visuomenės elgesio bei religijos priedermių, jūs atėjote pas Mane ir mylėjote mane, ir Aš tiek jums dėkingas, kad negaliu elgtis su jumis kaip su paprastais bhaktais. Nemanykite, kad palikau jus. Aš buvau su jumis. Aš tik stebėjau, ar labai Manęs ilgitės. Tad neieškokite priekabių. Jei aš jums brangus, atleiskite už netinkamą elgesį. Aš nesugebėsiu atsilyginti už jūsų stiprią meilę net jeigu gyvensite taip ilgai, kaip dangaus planetų pusdieviai. Už tokią meilę neįmanoma atsidėkoti, ar atsilyginti. Tad prašau jūsų rasti džiaugsmą savo pačių doruose poelgiuose. Jūs esate pavyzdys, kaip mylėti Mane, nes įveikėte didžiausią kliūtį -- giminystės ryšius. tegu jus džiugina jūsų pačių pavyzdingas būdas, nes savo skolos jums grąžinti nesugebėsiu."

Iš Krišnos knygos

rasika-jane gaye phori sira hara
yaha jada jiva anadi kala te
nipata kapata agara
jina vishayana anubhavata dusaha dukha
neku viraga na dhara
puni jina vishayana nahim kacchu anubhava
kimi samujhiya sansara
mithyo na jaga yadyapi hari harijana
pragate aganita bara
dosha kripalu subhayana ko jo
kara nita para-upakara

Daugybė didžių šventųjų laikas nuo laiko bandė kiek įmanoma suteikti tikrąsias žinias materialistiškoms sieloms, tačiau nesėkmingai. Dėl individualios sielos užsispyrėliškos ir apgavikiškos prigimties nuo neatmenamų laikų, šventieji negalėjo padaryti jai jokio poveikio. Netgi patyrusi karčią materialaus pasaulio objektų realybę individuali siela nei trupučio negalėjo jų atsižadėti. Kaip gi tuomet jai įmanoma  suprasti dvasinius dalykus, kurie yra anapus intelekto ribų ir apie kuriuos ji visiškai neturi jokios patirties?

Nepaisant to, kad daugybė didžių šventųjų ir netgi Pats Aukščiausias Viešpats ateina į šią žemę viso pasaulio labui, pasaulis pasiliko toks, koks buvo – ir tik kelios sielos sugebėjo nusimesti pasaulio (Majos) grandines.

Šventieji tai žino labai gerai, tačiau dėl savo prigimtinės nepriežastinės malonės ir darydami gera kitiems, jie ir toliau ateina į šį pasaulį ir nepalieka nei vieno neapversto akmens, ieškodami prarastų Šri Krišnos tarnų (kad padėtų kenčiančiai žmonijai).

(Iš Kripalu Maharadžos „Prema rasa mandira“)

Garso   vaidmuo   savęs   pažinimo procese 

    Vedų raštai teigia, jog tinkamiausias būdas pa­žadinti dvasinę sąmonę — giedoti transcendenti­nius Harė Krišna garsus ir jų klausytis. Garso ga­lia stimuliuoja sąmonės pokyčius — tai pripažinta tiesa. „Didžiausią įtaką sielai turi klausa"¹⁰ — pa­stebėjo anglų filosofas ir politinis veikėjas Fransis Bekonas. 

    Įprasti materialūs garsai nepajėgia pažadinti dvasinės sąmonės, — reikia girdėti dvasinius gar­sus. Todėl beveik visos pasaulio religijos siūlo me­dituoti Dievo žodį. „Pradžioje buvo žodis. Tas žo­dis buvo pas Dievą, ir žodis buvo Dievas"¹¹ — rašo Evangelijoje Šv. Jonas. Dieviško garso kokybė skiriasi nuo žemiškojo, materialaus. Šį skirtumą „Išpažintyje" gražiai atskleidžia Šv. Augustinas. Kartą pasibaigus mistinei ekstazei jis sakė, „kad vėl girdėjo mūsų vapaliojimus, kurių kiekvienas žodis turėjo pradžią ir pabaigą. Tačiau Viešpaties Žodis, glūdintis Jame, yra niekados nesenstantis, visad atsinaujinantis"¹². Evangelijoje pagal Šv. Jo­ną Kristus moko: „Žodžiai, kuriais į jus kalbu, yra dvasia"¹³.

                   Ekadaši                        

Iš viso kalendoriaus, pačios svarbiausios dienos yra Ekadaši. Jos ypatingai svarbios vaišnavams, kadangi ekadaši diena yra pats Krišna. Ši diena ypatingai palanki dvasiniam tobulėjimui, todėl tokią dieną neverta atlikti materialią veiklą. Šią dieną reikėtų kartoti daugiau mantros, skaityti knygas arba klausytis pasakojimų apie Krišną ir jo inkarnacijas. Labai palanku yra badauti per Ekadašį. Kitaip tariant, Ekadaši yra palanki diena askezėms. Tačiau askezės tikslas yra patenkinti Krišną, o ne kankinti savo kūną.

Apie tai, kaip atsirado Ekadaši yra kelios istorijos.

KELIAUJANČIO PAMOKSLAUTOJO DIENORAŠTIS

10 dalis, 9 skyrius                                                                                                                                               Šrila Indradjumna Svamis

Liepos 1 – 4, 2009

Po septynių mėnesių pamokslavimo ir aukų rinkimo visame pasaulyje, grįžau į Lenkiją dalyvauti dvidešimtame kasmetiniame vasaros festivalių ture. Dvidešimt trys atlikėjai iš Indjos ir daugiau nei trys šimtai bhaktų iš keturiolikos šalių jau suvažiavo į mūsų bazę Baltijos pajūryje. Visi buvo užsiėmę ruošdami dvidešimt aštuonias tonas įrangos ir repetuodami naują penkių valandų programą.

Kai su keletu bhaktų važiavome prie jūros į šiaurę, širdis daužėsi iš jaudulio laukiant festivalių: jei praeiti du dešimtmečiai yra rodikliai, tai šią vasarą festivaliai turėtų sutraukti iki 750 tūkstančių žmonių, kurie sužinos apie Krišną.

„Be jokių abejonių tai šiuolaikiniai Viešpaties Čaitanjos Mahaprabhu žaidimai, - pagalvojau. – Jie yra dalis Jo pranašystės, kuri buvo prieš penkis šimtus metų, apie tai, kad Viešpaties vardas bus girdimas kiekviename mieste ir kaime“.

Śrī Rādhā-sahasra-nāma
Tūkstantis Śrī Rādhos vardų

1 ir 2 tekstai

śrī-pārvaty uvāca

deva-deva jagannātha
bhaktānugraha-kāraka
yady asti mayi kāruṇyaṁ
mayi yady asti te dayā

yad yat tvayā pragaditaṁ
tat sarvaṁ me śrutaṁ prabho
guhyād guhyataraṁ yat tu
yat te manasi kāśite

Śrī Pārvatī tarė: O Viešpačių Viešpatie, o visatos šeimininke, O
šeiminke, gailestingas savo bhaktams, jei esi gailestingas man, jei
turi man malonės, tuomet, o Viešpatie, prašau pasakyk man viską, ką
girdėjai, paslapčių paslaptį tavo spindinčioje širdyje.

 3 ir 4 tekstai

tvayā na gaditaṁ yat tu

yasmai kasmai kadacana
tan māṁ kathaya deveśa
sahasraṁ nāma cottamam

śrī-rādhāyā maha-devyā
gopyā bhakti-prasādhanam
brahmāṇḍa-kartrī hartrī sā
kathaṁ gopītvam āgatā

O Viešpačių Viešpatie, prašau, pasakyk man tūkstantį transcendentinių
Deivės Śrī Rādhā gopės, kuri įkvepia tyrai pasiaukojimo tarnystei,
vardų, kurių tu niekuomet niekam nepasakojai. Kodėl Deivė, kuri kuria
ir naikina visatas, yra gopė?

New York 1966 metai

Nors žuvys gali būti pagrindinis omega-3s eikozapentaeno rūgšties ir dokozaheksaeno rūgšties šaltinis, o jos, kaip buvo įrodyta, labai svarbios smegenų sveikatai, mažas suvartojamų eikozapentaeno rūgšties ir dokozaheksaeno rūgšties kiekis neigiamai nepaveiks vegetarų nuotaikos, pranešė naujas mokslinis tyrimas (Nutr J. 2010 m. 09:26. DOI: 10.1186/1475-2891-9-26).

Tyrimų grupė iš Arizonos Valstybinio Universiteto atliko tyrimą, lygindami vegetarų, kurie niekada nevalgė žuvies, nuotaiką su sveikų visaėdžių suaugusių nuotaika.

Tyrime dalyvavo 138 sveiki suaugę Septintosios dienos adventistai, gyvenantys Arizonoje ir Kalifornijoje (64 vegetarai ir 79 ne-vegetarai). Jie užpildė sveikatos istorijos klausimyną, maisto dažnumo klausimyną ir du psichometrinius testus: Depresijos Nerimo Streso Skalę (DASS), o taip pat Nuotaikos Būsenų Profilį (POMS).

Vegetarai vidutiniškai suvartojo daug mažiau eikozapentaeno rūgšties, dokozaheksaeno rūgšties ir omega-6 arachidono rūgšties; jie suvartojo daugiau omega-3 alfa-linoleno rūgšties ir Omega-6 linolo rūgšties. "Augaliniai aliejai yra turtingas α-linoleno rūgšties šaltinis, ypač rapsai, sojos pupelės, graikiniai riešutai, linų sėmenys, Clary Sage sėklos, Perilla, Chia."

Abiejuose psichometriniuose testuose vegetarai parodė žymiai mažiau neigiamų emocijų nei visaėdžiai. Psichometrinių matavimų balų vidurkis (kuo mažiau, tuo geriau) buvo tiesiogiai susijęs su suvartojamų Eikozapentaeno rūgšties, dokozaheksaeno rūgšties ir arachidono rūgšties vidurkiu, ir, atvirkščiai susijęs su alfa-linoleno rūgšties ir linoleno rūgšties suvartojimu.

Tyrimų grupė pastebėjo, jog taip pat yra galimybė, kad vegetarai mitybą renkasi sąmoningiau, todėl bendrai gali būti sveikesni ir laimingesni.

Santrumpa iš Beezhold et al. Nutrition Journal 2010, 9:26, http://www.nutritionj.com/content/9/1/26

Žymūs pasaulio vegetarai.

Apie po 4 mėnesių atsirandantį geležies trūkumą sklando daug niekuo neparemtų gandų.
Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad gyventojų ilgaamžiškumu labiausiai pasižymi šios pasaulio vietovės: Okinavos sala Japonijoje, Ovodda kaimas Sardinijoje (Italija), bei Loma Linda miestas Kalifornijoje (JAV)¹⁴. Okinavos gyventojų pagrindinis maistas: sojos produktai (tofu, miso ir kt.) bei gausybė įvairių daržovių ir vaisių. Mokslininkai, tyrę šiuos gyventojus, vienu labiausiai teigiamų faktorių, įtakuojančių ilgaamžiškumui, nurodė „mitybą, paremtą augaliniais produktais“. Kitas miestas – Loma Linda Kalifornijoje – pasižymi tuo, kad turi didelę Septintosios dienos adventistų bendruomenę. Šios religijos atstovai dažnai atsisako ne tik svaigalų vartojimo, bet ir maitinasi veganiškai. Vienas iš mokslininkų, Dr. Gary Fraser, kuris tyrė Kalifornijos Loma Linda miesto gyventojus, pažymėjo, kad sumažintas mėsos vartojimas arba jos atsisakymas yra vienas aukščiausių prioritetų siekiant ilgaamžiškumo¹⁵. Tyrime dalyvavęs kardiologas Dr.Ellsworth Wareham (94 metų) tarp ilgaamžiškumo priežasčių taip pat nurodė augalais peremtą mitybą bei prisipažino, kad pats yra veganas, pajuokaudamas, kad žmonės jį dažnai klausia: „Iš kur jūs tada gaunate baltymus ir B12?“
Pažymėtina ir tai, kad veganizmo sąvokos apibrėžimo bei žodžio „vegan“ autorius Donald Watson gyveno 95 metus, iš kurių 81 metus buvo vegetaras, o 65 metus – veganas.

(Pokalbis į magnetofono juostelę užrašytas 1982 m. rugsėjo 4 die­ną, Dž. Harisono namuose, Ang­lijoje). 

MUKUNDA GOSVAMIS: Neretai save vadini „neuniformuotu" bhaktu, pasislėpusiu jogu ar „pa­sislėpusiu Krišna". Bet tavo dainos su mantros giesme supažindino milijonus žmonių. Įdomu su­žinoti, kaip su ja susidūrei pats? Kada pirmą kartą išgirdai apie Krišną? 

DŽORDŽAS HARISONAS: Tai atsitiko Indijoje. Jau 1966 metais, kai Harė Krišna judėjimas tik pasiekė Anglijos krantus, drauge su Džonu Lenonu buvome spėję įsigyti pirmąjį Prabhupados albumą „Krishna Consiousness"[1]. Dažnai jo klausė­mės ir pamėgome. Taip tuomet pirmąsyk ir išgir­dau maha-mantrą.

MUKUNDA: Drauge su Lenonu nemaža kartų klauseisi Šrylos Prabhupados albumo, ir pats ban­dei dainuoti mantrą, tačiau tada dar nepažinojai bhaktų, ar ne tiesa? Ir nepaisant to, kai Sjamasundara, Guru dasa ir aš (pirmieji harėkrišnai ameri­kiečiai, įpareigoti įkurti šventovę Londone) pirmą kartą atvykom į Angliją, tu drauge su mumis pa­sirašei nuomos sutartį pirmai mūsų šventovei Lon­dono centre, nupirkai „Manor"[2], kuris šimtams tūkstančių žmonių suteikė galimybę sužinoti apie Krišnos sąmonę, finansavai pirmąjį knygos „Krišna" leidimą, o mūsų tuomet dorai nė nepažino­jai. Ar nebuvo toks tavo pasikeitimas, tarkim „per skubus"?

“Džadurani atvyko aplankyti Šrilos Prabhupados prie New Džersio pakrantės ir kalbėdamasi su ja aš supratau, kad ji buvo sunerimusi. Ji jautė, kad negali padaryti ryškesnės dvasinės pažangos, nes yra moteris. Tai buvo nauja informacija ir kai kurie vaikinai iš jos tyčiojosi; naujai nusiskutę brahmačiariai šaipėsi iš jos ir, todėl ji buvo truputį nusiminusi. Po to kai ji išėjo, aš paminėjau Šrilai Prabhupadai, kad Džadurani dėl viso to buvo nusiminusi. Ją nuvylė ką tik nusiskutusių brahmačiarių pokalbiai. Šrilos Prabhupados akys išsiplėtė ir jis tarė: “Kas čia dabar? Kodėl jie taip kalba? Džadurani yra labiau pažengusi už juos visus. Jie to nežino.” Jis pabrėždamas pamojavo savo ranka.” (Iš Govindos dasi atsiminimų)

“Dvasiškai pažengę vyrai ir moterys yra lygūs.” Čikago, pokalbis po spaudos konferencijos 1975 07 09.

“Kai vyrai ir moterys galvoja apie tai, kas susiję su Krišna, jie yra lygūs.” Atvykimo paskaita, Filadelfija, 1975 07 11

Jaiva dharma 6 skyrius - Nitya dharma, kasta ir rasė

Ar jāti, arba kasta yra nitya (nekintama)?

Jāti (kasta, rūšis) yra nekintama, bet tai nurodo į gyvybės rūšį ar skirtumus tarp jų. Skirtumas tarp žmonių kastų yra nepastovus, jis yra sugalvotas pažymėti įvairias tautas, rases ir t.t. nors yra tik viena jāti žmonėms.

Kaip musulmonas gali tapti vaišnavu ir kaip vaišnavai gali bendrauti su musulmonais?

Musulmonai negali atlikti pareigų varnašrama dharmoje, nes jų gimimas diskvalifikuoja juos, bet jie gali dalyvauti bhakti praktikoje, nes visos gyvos būtybės yra kvalifikuotos praktikuoti vaiṣṇava dharmą.

Anapus varnašramos esantis žmogus turi visą teisę praktikuoti bhakti, tai skelbia visos šāstros.

Śrīmad Bhagavad-Gītā (9.32):
māṁ hi pārtha vyapāśritya ye ‘pi syuh pāpa-yonayah
striyo vaiśyās tathā śūdrās te ‘pi yānti parāṁ gatim

Skanda Purāṇa,Kāśī-khanda (21.63):
brāhmanaḥ kṣatriyo vaiśyah śūdro vā yadi vetaraḥ
viṣṇu-bhakti-samāyukto jñeyah sarvottamaś ca saḥ

Nāradīya Purāṇa.
śvapaco ‘pi mahīpāla viṣṇu-bhakto dvijādhikaḥ
viṣṇu-bhakti-vihīno yo yatiś ca śvapacādhikaḥ

KELIAUJANČIO PAMOKSLAUTOJO DIENORAŠTIS

9 dalis, 8 skyrius

"Prakeikimas"

05/07/08 - 12/07/08

Bhaktai buvo pakilios nuotaikos po didžiai pasisekusio fesivalio paplūdimyje. Kitą dieną nuvažiavome į Mžežyną, ten turėjo vykti kita mūsų programa. Keletas bhaktų paklausė manęs, ar negalėtume išeiti dainuoti anksčiau, nei paprastai.

Nusišypsojau.

- Pataupykite savo energiją, - pasakiau. – Prieš akis mums dar 43 festivaliai.  

Niekuomet per metus mes nedirbame taip sunkiai tokį ilgą laiką. Beveik du mėnesius rengiame didžiulius festivalius kiekvieną savaitės dieną, išskyrus pirmadienį. Kitose vietose bhaktams reikia keletos dienų atsigauti po Ratha-jatros ar Gaura-purnimos, tačiau ture diena po dienos vyksta didžiuliai festivaliai.

ŠRIMATI TULASI DEVI

Tulasi yra visos atsidavimo tarnybos veiklos esmė. Jos lapai, žiedai, žievė, šakos, kamienas ir jos šešėlis yra visiškai dvasiniai. Tas kuris užsitepa žemės nuo tulasi medelio šaknų ant savo kūno ir garbina Dievybę, gauna rezultatą tarsi būtų garbinęs kas dieną 100 dienų.

Tas kuris prisiartina prie namo ar sodo, kur auga tulasi medelis jis išsivaduoja nuo visų nuodėmingų reakcijų, įskaitant ir brahmano nužudymą.

Viešpats Krišna laimingai gyvena namuose ar mieste ar miške, kur yra Tulasi devi.

Viešpats Krišna ir pusdieviai gyvena tuose namuose, kur yra žemė nuo Tulasi medelio.

Tas, kuris garbina Viešpatį Krišną Tulasi lapeliais, išvaduoja savo protėvius nuo gimimų ir mirčių karalystės.

Tas, kuris įdeda į savo burną ar ant savo galvos uždeda Tulasi, pasiūlytų Krišnai lapelį, pasiekia Viešpaties Krišnos buveinę.

K

KELIAUJANČIO PAMOKSLAUTOJO DIENORAŠTIS

Šrila Indradjumna Svamis, 9 DALIS, 14 SKYRIUS

"Geri ir tikintys"
22/08/08 - 24/08/08

Po Lenkijos turo vieną dieną pailsėjau Varšuvoje ir po to išskridau į Maskvą, ten susitikau su savo mokiniu Utama-šloka das. Tą pačią dieną susiruošėme skrydžiui į Irkutską, rytinį Sibirą, dalyvauti bhaktų festivalyje.

Nors po komunistinės santvarkos žlugimo 1990 metais Rusijoje daug kas pasikeitė, kai kurie dalykai, pavyzdžiui lėktuvas, kuriuo skridome, išliko tokie pat. Tupolev Tu-154 dešimtmečius buvo pagrindinis Rusijos keleivinis lėktuvas. Jis labiau panašus į autobusą, nei į lėktuvą. Jo tvirta konstrukcija leidžia jam leistis ant neasfaltuoto, žvyruoto lauko, bet ilgi skrydžiai tampa gana asketiški.

Norėdami palengvinti mano kelionę, bhaktai septynių valandų skrydžiui nupirko verslo klasės bilietą, tačiau vienintelis skirtumas tarp verslo ir ekonominės klasės buvo užuolaida, skirianti šiuos skyrius.

paklausykit

KELIAUJANČIO PAMOKSLAUTOJO DIENORAŠTIS 

Šrila Indradjumna Svamis                                                                                                             9 dalis, 4 skyrius

Vieną dieną Gadadhara Pandit das ir aš pasinaudojome galimybe, kad esame Niujorke ir nusprendėme nupirkti garso aparatūrą festivalių turui Lenkijoje. Po keletos valandų pastebėjau, kad darosi vėlu.

- Jau beveik penkios vakaro, - pasakiau. - Jei norime spėti į vakaro programą šventykloje, mums reikia paskubėti. Pasigaukime taksi.

Kai stovėjome ant gatvės kampo bandydami susistabdyti taksi, pasisukau į Gadadharą:

–         Turiu keletą klausimų apie Niujorką kitam savo dienoraščio skyriui, - pasakiau.

–          Taksistas galėtų būti tinkamas žmogus paklausti.

- Ši mintis skamba gražiai, - pasakiau, - tik nesitikiu, kad jis žinos daugiau, nei kai kurias turistų lankomas vietas.