Toliau girdėsite paskaitą, Śrīmad Bhāgavatam, I giesmė, V skyrius, 4-6-tas tekstai. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupāda. Įrašyta 1969 m. gegužės 24 d. New Vrindavane, JAV.

Śrī Nārada tarė: Esmė ta, kad tu neapdainavai iškiliausiojo ir tauriausiojo Dievo Asmens, nepaskleidei plačiausiai Jo šlovės. Filosofija, kuri neteikia malonumo transcendentiniams Viešpaties jausmams, yra nieko verta.

O didysis išminčiau, tu labai daug vietos skyrei keturiems religijos principams, ir pirmiausia apeigoms, tačiau neapdainavai Vāsudevos, Aukščiausiojo Asmens, didybės.

Toliau girdėsite paskaitą, Śrīmad Bhāgavatam, I giesmė, V skyrius, 4-6-tas tekstai. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupāda. Įrašyta 1968 m. sausio 12 d. Los Andžele, JAV.

Tu išsamiai aprašei beasmenį Brahmaną ir iš jo plaukiančias žinias. Tai kodėl taip sielojiesi ir manai, kad nebaigei darbo, brangusis prabhu?

Śrī Vyāsadeva tarė: Viskas, ką sakei apie mane, tiesa, ir vis dėlto aš negaliu nurimti. Sakyk man, kokia svarbiausioji mano nepasitenkinimo priežastis, juk tu esi be tėvų užgimusiojo (Brahmos) sūnus ir tavajam iš­manymui nėra ribų.

Manasis viešpatie! Tau nėra paslapčių, nes tu garbini materialaus pasaulio kūrėją ir naikintoją bei dvasinio pasaulio saugotoją, pirminį Dievo Asmenį, kurio neveikia trys materialios gamtos guṇos.

Toliau girdėsite paskaitą, Śrīmad Bhāgavatam, I giesmė, V skyrius, 2-3-tas tekstai. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupāda. Įrašyta 1968 m. sausio 10 d. Los Andžele, JAV.

pārāśarya mahā-bhāga
bhavataḥ kaccid ātmanā
parituṣyati śārīra
ātmā mānasa eva vā

Kreipdamasis į Vyasadevą, Parāśaros sūnų, Nārada paklausė: Sakyk, ar patyrei pasitenkinimą, tapatindamas save su kūnu bei protu ir laiky­damas juos savęs suvokimo objektais?

Tu nuodugniai ištyrei raštus ir tau netrūksta žinių. Todėl, supranta­ma, tavo parašytoji „Mahābhārata“, kurioje išsamiai aprašei įvairius Vedų kelius, yra didis ir nuostabus kūrinys.

Toliau girdėsite paskaitą, Śrīmad Bhāgavatam, I giesmė, V skyrius, 1-8-tas tekstai. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupāda. Įrašyta 1969 m. gegužės 23 d. New Vrindavane, JAV.

Toliau girdėsite paskaitą, Śrīmad Bhāgavatam, I giesmė, IV skyrius, 25-tas tekstas. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupāda. Įrašyta 1968 m. birželio 20 d. Montrealyje, Kanada.

strī-śūdra-dvijabandhūnāṁ
trayī na śruti-gocarā
karma-śreyasi mūḍhānāṁ
śreya evaṁ bhaved iha
iti bhāratam ākhyānaṁ
kṛpayā muninā kṛtam

Užuojautos kupina širdimi didysis išminčius nutarė, kad taip būsią išmintingiausia, nes tai leis žmonėms pasiekti galutinį gyvenimo tikslą. Todėl jis ir sukūrė didįjį epą „Mahabharatą“, skirtą moterims, darbinin­kams bei dukart gimusiųjų draugams.

Toliau girdėsite paskaitą, Śrīmad Bhāgavatam, I giesmė, V skyrius, 1-4-tas tekstai. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupāda. Įrašyta 1969 m. gegužės 22 d. New Vrindavane, JAV.

Sūta Gosvāmis tarė: Patogiai įsitaisęs ir neslėpdamas šypsenos, išmin­čius tarp pusdievių (Nārada) kreipėsi į ṛṣį tarp brahmanų (Vedavyasą).

Kreipdamasis į Vyasadevą, Parāśaros sūnų, Nārada paklausė: Sakyk, ar patyrei pasitenkinimą, tapatindamas save su kūnu bei protu ir laiky­damas juos savęs suvokimo objektais?

Tu nuodugniai ištyrei raštus ir tau netrūksta žinių. Todėl, supranta­ma, tavo parašytoji „Mahābhārata“, kurioje išsamiai aprašei įvairius Vedų kelius, yra didis ir nuostabus kūrinys.

Tu išsamiai aprašei beasmenį Brahmaną ir iš jo plaukiančias žinias. Tai kodėl taip sielojiesi ir manai, kad nebaigei darbo, brangusis prabhu?

Toliau girdėsite paskaitą, Śrīmad Bhāgavatam, I giesmė, III skyrius, 30-tas tekstas. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupāda. Įrašyta 1972 m. spalio 5 d. Los Angele, JAV.

etad rūpaṁ bhagavato
hy arūpasya cid-ātmanaḥ
māyā-guṇair viracitaṁ
mahadādibhir ātmani

Konceptualusis Viešpaties visatos (virāṭ) pavidalas, apreikštas materialiame pasaulyje, yra įsivaizduojamas. Jis reikalingas, kad menkesnio išmanymo žmonės (ir neofitai) priprastų prie minties, kad Viešpats turi pavidalą. Iš tikrųjų materialaus pavidalo Viešpats neturi.

Toliau girdėsite paskaitą, Śrīmad Bhāgavatam, I giesmė, III skyrius, 29-tas tekstas. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupāda. Įrašyta 1972 m. spalio 4 d. Los Angele, JAV.

janma guhyaṁ bhagavato
ya etat prayato naraḥ
sāyaṁ prātar gṛṇan bhaktyā
duḥkha-grāmād vimucyate

Kas rytą ir vakarą atidžiai ir su atsidavimu skaito apie mįslingus Viešpaties nužengimus, atsikrato visų būties kančių.

Toliau girdėsite paskaitą, Śrīmad Bhāgavatam, I giesmė, III skyrius, 27tas tekstas. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupāda. Įrašyta 1972 m. spalio 2 d. Los Angele, JAV.

ṛṣayo manavo devā
manu-putrā mahaujasaḥ
kalāḥ sarve harer eva
saprajāpatayaḥ smṛtāḥ

Visi nepaprasta galia apdovanotieji rsiai, Manu, pusdieviai ir Manu ainiai yra Viešpaties pilnavertės dalys arba pilnaverčių dalių dalys. Tokie yra ir Prajapačiai.

Toliau girdėsite paskaitą, Śrīmad Bhāgavatam, I giesmė, III skyrius, 26-tas tekstas. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupāda. Įrašyta 1972 m. spalio 1 d. Los Angele, JAV.

avatārā hy asaṅkhyeyā
hareḥ sattva-nidher dvijāḥ
yathāvidāsinaḥ kulyāḥ
sarasaḥ syuḥ sahasraśaḥ

O brahmanai, Viešpaties inkarnacijų yra nesuskaitoma daugybė, kaip upelių, kurie teka iš neišsenkančių šaltinių.

Toliau girdėsite paskaitą, Śrīmad Bhāgavatam, I giesmė, III skyrius, 25-tas tekstas. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupāda. Įrašyta 1972 m. rugsėjo  30 d. Los Angele, JAV.

athāsau yuga-sandhyāyāṁ
dasyu-prāyeṣu rājasu
janitā viṣṇu-yaśaso
nāmnā kalkir jagat-patiḥ

O paskui, dviejų yugų sandūroje, kūrinijos Viešpats gims Kalkio inkarnacija ir taps Višnu Yašos sūnumi. Tąsyk visi žemės valdovai bus virtę tikrais plėšikais.

Toliau girdėsite paskaitą, Śrīmad Bhāgavatam, III giesmė, 26-tas skyrius, 25-tas tekstas. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupāda. Įrašyta 1975 m. sausio 2 d. Bombėjuje, Indija.

sahasra-śirasaṁ sākṣād
yam anantaṁ pracakṣate
saṅkarṣaṇākhyaṁ puruṣaṁ
bhūtendriya-manomayam

Trilypė ahaṅkāra, grubiųjų pradų, proto ir juslių šaltinis, būdama jų priežastimi yra jiems tapati. Ahaṅkārą vadina Saṅkarṣaṇa, o Saṅkarṣaṇa yra ne kas kita kaip tūkstantgalvis Viešpats Ananta.

Toliau girdėsite paskaitą, Śrīmad Bhāgavatam, I giesmė, III skyrius, 24-tas tekstas. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupāda. Įrašyta 1972 m. rugsėjo  29 d. Los Angele, JAV.

tataḥ kalau sampravṛtte
sammohāya sura-dviṣām
buddho nāmnāñjana-sutaḥ
kīkaṭeṣu bhaviṣyati

Paskui, prasidėjus Kali-yugai, norėdamas suklaidinti tuos, kurie kupini pagiežos tikintiesiems, Viešpats apsireikš Gayos provincijoje kaip Viešpats Buddha, Añjanos sūnus.

Toliau girdėsite paskaitą, Śrīmad Bhāgavatam, I giesmė, III skyrius, 23-čias tekstas. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupāda. Įrašyta 1972 m. rugsėjo  28 d. Los Angele, JAV.

ekonaviṁśe viṁśatime
vṛṣṇiṣu prāpya janmanī
rāma-kṛṣṇāv iti bhuvo
bhagavān aharad bharam

Devynioliktasis ir dvidešimtasis įsikūnijimai buvo Viešpats Balarāma ir Viešpats Kṛṣṇa, kurie apsireiškė Vṛṣnio šeimoje (Yadu dinastijoje) ir padėjo žemei nusimesti jos pečius užgulusią naštą.

Toliau girdėsite paskaitą, Śrīmad Bhāgavatam, I giesmė, III skyrius, 22-as tekstas. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupāda. Įrašyta 1972 m. rugsėjo  27 d. Los Angele, JAV.

nara-devatvam āpannaḥ
sura-kārya-cikīrṣayā
samudra-nigrahādīni
cakre vīryāṇy ataḥ param

Aštuonioliktąjį kartą Viešpats įsikūnijo karaliumi Rāma. Norėdamas suteikti džiaugsmo pusdieviams, Jis parodė antžmogišką galią - sutramdė Indijos vandenyną ir nužudė bedievį karalių Ravaną, gyvenusį aname jo krante.

Toliau girdėsite paskaitą, Śrīmad Bhāgavatam, I giesmė, III skyrius, 21-tas tekstas. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupāda. Įrašyta 1972 m. rugsėjo  26 d. Los Angele, JAV.

tataḥ saptadaśe jātaḥ
satyavatyāṁ parāśarāt
cakre veda-taroḥ śākhā
dṛṣṭvā puṁso 'lpa-medhasaḥ

Kitas, septynioliktasis Dievo įsikūnijimas - Śrī Vyāsadeva, pradėtas Parāśaros Munio, apsireiškė iš Satyavati įsčių. Matydamas, kad dauguma žmonių negali pasigirti dideliu protu, vieną Vedą jis padalijo į keletą skyrių ir poskyrių.

Toliau girdėsite paskaitą, Śrīmad Bhāgavatam, I giesmė, III skyrius, 19-tas tekstas. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupāda. Įrašyta 1972 m. rugsėjo  24 d. Los Angele, JAV.

pañcadaśaṁ vāmanakaṁ
kṛtvāgād adhvaraṁ baleḥ
pada-trayaṁ yācamānaḥ
pratyāditsus tri-piṣṭapam

Penkioliktąjį kartą Viešpats įsikūnijo nykštuku brahmanu (Vāmana) ir atėjo į Mahārājos Balio įrengtą aukojimo areną. Nors Viešpats ketino atgauti visas tris planetų sistemas apimančią karalystę, Jis tepaprašė trijų žingsnių žemės.

Toliau girdėsite paskaitą, Śrīmad Bhāgavatam, I giesmė, III skyrius, 17-tas tekstas. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupāda. Įrašyta 1972 m. rugsėjo  22 d. Los Angele, JAV.

dhānvantaraṁ dvādaśamaṁ
trayodaśamam eva ca
apāyayat surān anyān
mohinyā mohayan striyā

Dvyliktąjį kartą Viešpats įsikūnijo Dhanvantariu, o įsikūnijęs tryliktąjį kartą Jis moterišku žavesiu ir grožiu užbūrė ateistus ir atidavė pusdieviams nektarą.

Toliau girdėsite paskaitą, Śrīmad Bhāgavatam, I giesmė, III skyrius, 15-tas tekstas. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupāda. Įrašyta 1972 m. rugsėjo  20 d. Los Angele, JAV.

rūpaṁ sa jagṛhe mātsyaṁ
cākṣuṣodadhi-samplave
nāvy āropya mahī-mayyām
apād vaivasvataṁ manum

Prasidėjus didžiajam potvyniui, kuriuo baigėsi Cāksusos Manu valdymo laikotarpis, kai visas pasaulis nugrimzdo giliai po vandeniu, Viešpats apsireiškė žuvimi ir išgelbėjo Vaivasvatą Manu, neleisdamas nuskęsti jo laivui.

Toliau girdėsite paskaitą, Śrīmad Bhāgavatam, I giesmė, 3-čias skyrius, 14-tas tekstas. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupāda. Įrašyta 1972 m. rugsėjo  19 d. Los Angele, JAV.

ṛṣibhir yācito bheje
navamaṁ pārthivaṁ vapuḥ
dugdhemām oṣadhīr viprās
tenāyaṁ sa uśattamaḥ

O brahmanai, devintąjį kartą, atsiliepdamas į išminčių maldas, Viešpats įsikūnijo karaliumi (Pṛthu). Jis dirbo žemę ir augino derlių, todėl žemė Jam nužengus nuostabiai išgražėjo.