Reklama
prabhupada.jpg
Reklaminis skydelis
Komentarai
  • Ar galima valgyti saulegrazas per ekadsi?
  • nu geras 8)
  • Čia nepaminėtas atvejis, kai šventų vardų kartojim...
  • Sveiki, Klaipėdoje yra radijo stotis "Radijogama",...
  • Labas vakaras, ar beturite šitą knygą?
Pradžia Nektaro lašai

KELIAUJANČIO PAMOKSLAUTOJO DIENORAŠTIS

Vartotojo vertinimas: / 1
BlogiausiasGeriausias 

K

KELIAUJANČIO PAMOKSLAUTOJO DIENORAŠTIS

Šrila Indradjumna Svamis, 9 DALIS, 14 SKYRIUS


"Geri ir tikintys"
22/08/08 - 24/08/08

Po Lenkijos turo vieną dieną pailsėjau Varšuvoje ir po to išskridau į Maskvą, ten susitikau su savo mokiniu Utama-šloka das. Tą pačią dieną susiruošėme skrydžiui į Irkutską, rytinį Sibirą, dalyvauti bhaktų festivalyje.

Nors po komunistinės santvarkos žlugimo 1990 metais Rusijoje daug kas pasikeitė, kai kurie dalykai, pavyzdžiui lėktuvas, kuriuo skridome, išliko tokie pat. Tupolev Tu-154 dešimtmečius buvo pagrindinis Rusijos keleivinis lėktuvas. Jis labiau panašus į autobusą, nei į lėktuvą. Jo tvirta konstrukcija leidžia jam leistis ant neasfaltuoto, žvyruoto lauko, bet ilgi skrydžiai tampa gana asketiški.

Norėdami palengvinti mano kelionę, bhaktai septynių valandų skrydžiui nupirko verslo klasės bilietą, tačiau vienintelis skirtumas tarp verslo ir ekonominės klasės buvo užuolaida, skirianti šiuos skyrius.

Atnaujinta (Penktadienis, 09 Liepa 2010 22:58)

 

KELIAUJANČIO PAMOKSLAUTOJO DIENORAŠTIS

Vartotojo vertinimas: / 1
BlogiausiasGeriausias 

KELIAUJANČIO PAMOKSLAUTOJO DIENORAŠTIS 

 

Šrila Indradjumna Svamis                                                                                                             9 dalis, 4 skyrius


"Taksisto išmintis"



09/04/08

 

 

 

Vieną dieną Gadadhara Pandit das ir aš pasinaudojome galimybe, kad esame Niujorke ir nusprendėme nupirkti garso aparatūrą festivalių turui Lenkijoje. Po keletos valandų pastebėjau, kad darosi vėlu.


- Jau beveik penkios vakaro, - pasakiau. - Jei norime spėti į vakaro programą šventykloje, mums reikia paskubėti. Pasigaukime taksi.


Kai stovėjome ant gatvės kampo bandydami susistabdyti taksi, pasisukau į Gadadharą:

         Turiu keletą klausimų apie Niujorką kitam savo dienoraščio skyriui, - pasakiau.

          Taksistas galėtų būti tinkamas žmogus paklausti.


- Ši mintis skamba gražiai, - pasakiau, - tik nesitikiu, kad jis žinos daugiau, nei kai kurias turistų lankomas vietas.


Atnaujinta (Sekmadienis, 27 Birželis 2010 08:41)

 

KELIAUJANČIO PAMOKSLAUTOJO DIENORAŠTIS

Vartotojo vertinimas: / 1
BlogiausiasGeriausias 


                                                  

                                   

6 Dalis, 20 skyrius

Šrila Indradjumna Svamis

Lapkričio 9 - 15, 2005

 

“Praeitis, dabartis ir ateitis”


Prieš išvykdamas iš Vrindavano į Vakarus, papasakojau Šri Prahladui, kad norėjau gauti įžymiosios Radžastano Dievybės Šri Nathadži daršaną. Dievybę ant Govardhano kalvos rado didis bhakta Madhavanedra Puris daugiau nei prieš
500 metų, prieš apsireiškiant Viešpačiui Čaitanjai Mahaprabhu. Vėliau Dievybė buvo perkelta iš Vrindavano į Nathadvarą, netoli nuo dabartinio miesto Udaipuro.

 

“Būtų nuostabu, - pasakė Šri Prahladas. – O tuo pačiu galėtume aplankyti įžymųjį astrologą, gyvenantį kelios valandos gilyn į dykumą. Jį vadina Brighu, nes pranašauja ateitį pagal Brighu Samhitą”.

 

“Ar jis iš tiesų gali išpranašauti ateitį? – paklausiau.


“O taip, - atsakė Šri Prahladas. – Brighu Samhitos mokslas vis dar gyvas. Šrila Prabhupada tai patvirtino. Dvapara jugos pabaigoje Brighu munis susirūpino, kad daugelis Kali jugos astrologų bus nekvalifikuoti, taigi jis užrašė kiekvieno horoskopą ir įtraukė praeitą, dabartinį ir kitą gyvenimus”.

 

Garuda ir Jamaradža

Vartotojo vertinimas: / 1
BlogiausiasGeriausias 

Kailaso kalno aukštybėse yra Šivos, naikinimo Viešpaties buveinė. Vieną vakarą Višnu, kuris atsakingas už kosminės tvarkos palaikymą, atėjo pamatyti Šivą. Jis paliko prie įėjimo Garudą, pusiau žmogaus, pusiau erelio darinį, tarnaujantį Jo nešėju.

Garuda sėdėjo vienas, stebėdamas natūralų vietovės puošnumą. Staiga jo akys užkliuvo ties nuostabia būtybe, mažu paukšteliu, kuris sėdėjo ant arkos, gaubiančios įėjimą į Šivos buveinę. Garuda garsiai nusistebėjo: „Koks nuostabus yra šis kūrinys! Tas kuris sukūrė šiuos didingus kalnus, sukūrė taip pat ir šį mažą paukštelį – abu jie atrodo vienodai nuostabūs.“

Kaip tik tuo metu pro šalį prajojo mirties dievas Jama, ketinęs susitikti su Šiva. Jojant pro arką, jo akys nukrypo į paukštelį, jo antakiai ironiškai pakilo. Po to jis nukreipė akis nuo paukščio ir pranyko viduje.

Atnaujinta (Antradienis, 08 Birželis 2010 00:05)

 

Vaišnaviška tilaka ir musulmonas

Vartotojo vertinimas: / 2
BlogiausiasGeriausias 

Kartą buvo gamykla, kurioje dirbo vieni indai ir jie beveik visi buvo vaišnavai. Jiems buvo suteikta laisvė, todėl jie dirbdavo užsidėję tilakas ir nesibijojo rodyti kitų savo tikėjimo simbolių. Tačiau praėjo kiek laiko, pasikeitė gamyklos administracija, o savininku tapo musulmonas. Perimdamas verslą musulmonas paskelbė, kad jis neleis darbininkams ateiti į darbą su vaišnavų tilakomis. Dauguma darbuotojų pakluso ir nustatytą dieną pasirodė darbe be tilakos. Tačiau vienas darbuotojas nusprendė pasinaudoti galimybe ir pasikliauti Krišna. Taigi, jis nuėjo į darbą su ryškia balta vaišnavo tilaka. Pamatęs susirinkusius darbuotojus musulmonas savininkas tarė: “Šis vaišnavas, dėvintis tilaką yra labai drąsus. Jis gali toliau nešioti tilaką darbe. Tačiau visiems kitiems tai draudžiama.”

Pamokymas: Mes nebūtinai turime atsisakyti vaišnaviškos kultūros iš baimės prieš kitus. Jei norime patirti sėkmę dvasiniame gyvenime, privalome būti drąsūs.

Atnaujinta (Antradienis, 08 Birželis 2010 00:01)

 

KELIAUJANČIO VIENUOLIO DIENORAŠTIS

Vartotojo vertinimas: / 1
BlogiausiasGeriausias 

KELIAUJANČIO VIENUOLIO DIENORAŠTIS

11 dalis, 4 skyrius

Balandžio 1 - 10, 2010 Šrila Indradjumna Svamis

Pridenk mane

Po dviejų mėnesių pamokslavimo ir aukų rinkimo Jungtinėse Valstijose buvau pasiruošęs pailsėti, tad kai Svarūpa Damodara dasa, Durbano šventyklos prezidentas Pietų Afrikoje, pakvietė mane balandžio mėnesį atvykti į ratha-jatrą, pasinaudojau šia galimybe.

Atlantos oro uoste užsiregistravęs skrydžiui praeidamas grupelę jaunų jūrų pėstininkų ėjau link įlaipinimo vartų.

- Ei, žavus vaikine! – sušuko vienas. – Kur trauki?

Pasisukau į jį.

- Žavus vaikine? – paklausiau.

- Taaip, širdele, - pasakė jis. – Turiu galvoje suknelę. Jis tiesiog stulbinanti. – Kiti jūrų pėstininkai prapliupo kvatoti.

Nuėjau ten, kur jie sėdėjo.

- Tai mano dvasiniai drabužiai, kareivi, - pasakiau. – Esu vienuolis.

Kitas jūrų pėstininkas nusijuokė.

- Vienuolis? – paklausė jis. – Su rožine marška?

- Ar taip jus ten auklėja, vaikinai? – atšoviau. – Esate elitinės kovinės grupuotės dalis, tarnaujate vienai iš didžiausių pasaulio šalių.

- Cha! – pašiepė jūrų pėstininkas. – Ką žinai apie tarnybą savo šaliai? – pasakė jis ryškiu pietietišku akcentu.


 

KELIAUJANČIO VIENUOLIO DIENORAŠTIS

Vartotojo vertinimas: / 1
BlogiausiasGeriausias 

 

                                   

Nešiokite vaišnaviškus drabužius visur - tai geriausias pamokslavimas!


KELIAUJANČIO VIENUOLIO DIENORAŠTIS
 
11 dalis, 3 skyrius
Kovo 1 - 18, 2010                                                     Šrila Indradjumna Svamis
 
Didžiai apdovanotas

Po nemalonios patirties San Diego ir Vankuverio oro uostuose, kur buvau kamantinėjamas apsaugos pareigūnų, vėl svarsčiau, ar nevertėtų keliaujant po Jungtines Valstijas dėvėti nebhaktiškus drabužius.

Dėl teroristų keliamo pavojaus šalies oro uostuose imtasi griežtesnių apsaugos priemonių. Keleiviai, keliantys įtarimą, dažnai tikrinami papildomai, nerimą kelia tai, kad yra išskiriami įvairių rasių, etninių, religinių ar tautinių  grupių žmonės. Ir be jokių abejonių plevenantis sanjasio šafrano spalvos drabužis atkreipia dėmesį.

 

Aistringa meilė Absoliutui

Vartotojo vertinimas: / 1
BlogiausiasGeriausias 

Kartą, nakties tamsoje, kai vyro nebuvo namie, jauna moteris išbėgo susitikti su savo mylimuoju. Bėgdama tamsoje ir apakinta savo meilės, ji netyčia užkliuvo už išminčiaus, panirusio į meditaciją. Suerzintas išminčius pasmerkė moterį už jos ištvirkimą ir neapdairumą.

Susitikusi su savo mylimuoju, moteris grįžo namo tuo pačiu keliu, nuraminusi savo meilės aistrą ir todėl geriau suvokdama aplinką. Sutikusi išminčių, ji pasisveikino tradiciniu „namaskāra“. Priblokštas jos įžūlumo išminčius pasmerkė ją už nutrauktą meditaciją, ir jos pasirinktą amoralumo kelią. Kaip įprasta tokiais atvejais, ji neigė visus kaltinimus, tuo pat metu smalsaudama, kuriuo metu ji nutraukė jo meditaciją.  Kai išminčius papasakojo jai apie smulkmenas, ji nuoširdžiai prisipažino, kad nieko panašaus neprisimena. Tą naktį apstulbintas išminčius sužinojo šį bei tą apie meditaciją.

Ši istorija nesiekia šlovinti amoralumo. Tačiau ji pasakoja apie aistringos nesantuokinės meilės intensyvumą. Ši ne savo vyrą mylinti moteris mintimis taip paniro į būsimą susitikimą, jog prarado bet kokį aplinkos suvokimą. Iš kitos pusės, išminčiaus, užsiimančio tradicine meditacija, praktika buvo sutrikdyta nesunkiai. Tad galimybės aistringos meilės pagalba sutelkti savo sąmonę yra beribės. Jeigu tik galėtume Absoliutą padaryti savo aistringos meilės objektu, be abejonės tai būtų aukščiausia meditacijos forma. Tai yra įmanoma, kai Absoliutas suvokiamas kaip Kṛṣṇa, rasos saugykla. Vis dėlto norint pamilti Jį aistringai reikia išmokti gyventi sąmonės, o ne materijos pasaulyje. Kad pamilti Param Brahmaną, Śrī Kṛṣṇą, reikia atrasti Brahmaną savyje, sieloje. Būdą pasiekti tai Rūpa Gosvāmis vadino rāgānuga-sādhana-bhakti.

Iš Tripurari Svamio knygos "Aesthetic Vedanta"

 

Bhāgavatos religija

Vartotojo vertinimas: / 1
BlogiausiasGeriausias 

Bhāgavata moko mus, kad Dievas atskleidžia mums tiesą, kai mes jos labai trokštame, kaip kad ją atskleidė Vyāsai. Tiesa yra amžina ir neišsenkanti. Siela patiria apreiškimą, kai jo labai trokšta. Praeities didžiųjų mąstytojų sielos, dabar gyvenančios dvasiniame pasaulyje, dažnai atsiliepia į mūsų smalsumą ir padeda jam vystytis. Taip Vyāsai padėjo Nārada ir Brahmā. Mūsų śāstros, arba minties knygos, neturi savyje viso to, ką galėtume gauti iš begalinio Tėvo. Jokia knyga neapsieina be klaidų. Dievo apsireiškimas yra absoliuti tiesa, tačiau vargu ar jis gaunamas ir išsaugomas su pirminiu tyrumu. Bhāgavatos 11-tos giesmės 14 skyrius mums pataria tikėti ta tiesa, kai ji apreiškia Absoliutą. Tačiau laikui bėgant ji kaupia jos gavėjų prigimčių priemaišas, ir taip amžius po amžiaus, nuolat perduodant ją iš rankų į rankas, ji virsta klaida. Todėl tam, kad išlaikyti tiesos pirminį tyrumą, nuolat būtini nauji apreiškimai. Taip mus perspėja būti atsargiems studijuojant senus autorius, kad ir kokie išmintingi ir gerbiami jie bebūtų. Čia mums palikta visiška laisvė atmesti klaidingas idėjas, kurių nesankcionuoja sąžinės ramybė. Vyāsa buvo nepatenkintas tuo, ką jis surinko Vedose, sudėjo į Purāṇas, ir sukūrė Mahābhāratoje. Sąžinės ramybė nesankcionavo jo darbų.  Ji sakė jam viduje: „Ne, Vyāsa! Tu negali ramiai ilsėtis, patenkintas klaidingu tiesos vaizdu, kurį tau primetė praėjusių laikų išminčiai! Tu pats turi belstis į nesenkančio tiesos sandėlio duris, kur ankstesni amžiai sėmėsi savo turtų. Eik, eik link šio tiesos šaltinio, kur nei vienas piligrimas nepatyrė net menkiausio nusivylimo. Vyāsa pasielgė taip ir gavo tai, ko norėjo.  Mums visiems patariama taip elgtis. Laisvė gi yra tas principas, kurį turėtume laikyti vertingiausia Dievo dovana.  Mes neturėtume leistis vedami tų, kurie gyveno ir mąstė prieš mus. Turime mąstyti patys ir bandyti atrasti tolesnes tiesas, iki šiol dar neatskleistas. Bhāgavatos 11 giesmės 21 skyriaus 23 tekste mums patariama paimti śāstros dvasią, o ne žodžius. Todėl Bhāgavata yra laisvės religija, tiesa be priemaišų ir absoliuti meilė.

Iš Bhaktivinodos Ṭhākuros kalbos „Bhāgavata, jos filosofija, jos etika, jos teologija“ (1869 m.)

 

gopių laiškas Krišnai

Vartotojo vertinimas: / 2
BlogiausiasGeriausias 

udho kahiyo hari samujhaya
hama saba unahim na kabahum bisarihaim
ve chahe bisaraya
ve mere priyatama praneshvara
hama abala asahaya
hama saba bhaim sanatana ceri
ve chahe thukaraya
chitavata pantha raina-dina daihaum
aganita janama bitaya
pai kripalu ko bhaya piya jaga som
tava paratita na jaya

(Vradžos gopės per Uddhavą siunčia žinutę savo mylimąjam Šyamasundarai):

"O Uddhava! Pasakyk mūsų Mylimąjam, kad nesvarbu, ar Jis mus atsimena, ar ne, Jis vis tiek visuomet gyvens mūsų širdyse. Uddhava! Jis yra mūsų mylimasis, o taip pat mūsų gyvenimo Viešpats. Mes visiškai priklausome nuo Jo, nes Jis mūsų vienintelė parama. Jis gali mus atstumti, bet mes tapome Jo amžinais tarnais.

Jei to reikės, nesuskaičiuojamus gyvenimus žiūrėsime į kelią, laukdamos Jo sugrįžtant. O Šyamasundara, mes bijome tik vieno dalyko: jei Tu nesugrįši pas mus, kurios viską atidavė tau, neišmanėliai šiame pasaulyje gali pradėti Tave vadinti žiauriu, nesuprasdami paslaptingos Tavo nepriežastinės malonės prigimties.“

Atnaujinta (Pirmadienis, 19 Balandis 2010 08:02)

 
More Articles...
Kalendorius